Už pataisą balsavo 27 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni, 20 balsuodami susilaikė. Nutarta projektą tobulinti.
Seimo rinkimų įstatymą norėta papildyti nuostata, kad „Seimo nariu negali būti renkamas Lietuvos pilietis, turintis užsienio valstybės dokumentą, išduotą jam pagal tos valstybės įstatymus, kuris suteikia jam tam tikras politines, socialines, ekonomines ir (ar) kultūrines teises toje valstybėje, ir kurio išdavimas bei turėjimas pagal tos valstybės įstatymus yra siejamas su dokumento turėtojo įsipareigojimais tos užsienio valstybės interesams“.
Paaiškėjus, kad Seimo narys turėjo kitos valstybės pilietybę ir apie tai įstatymų nustatyta tvarka nepranešė Vyriausiajai rinkimų komisijai, neatsisakė kitos valstybės pilietybės, neatsisakė ir negrąžino kitos valstybės išduoto dokumento susijusio su įsipareigojimais tos valstybės interesams, jo įgaliojimai nutrūktų.
Projekto autoriai neslėpė, kad šis pasiūlymas daugiausia susijęs su kaimynės Lenkijos išduodamomis „lenko kortomis“. Šį dokumentą gaunantys asmenys raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai, jie turi įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę.
Asmuo, turintis kortą, gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, legaliai dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis kaip Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, turi teisę gauti nuolaidą geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose.
Projektą pristačiusio parlamentaro Gintaro Songailos teigimu, su priesaika Lietuvai yra nesuderinamas Lenko kortos savininkui keliamas lojalumo reikalavimas nekenkti lenkų tautos ir Lenkijos valstybės interesams. Lietuvos Konstitucijoje numatyta, kad kandidatas į Seimo narius negali būti susijęs su pasižadėjimu kitai valstybei.
Anot G.Songailos, pataisa reikalinga, „kad nebūtų abejonių, ar Seimo narys turi kokį nors interesų konfliktą su kitos šalies interesais“.
Parlamentaras priminė, kad dar kadencijos pradžioje Vyriausioji rinkimų komisija atliko tyrimą dėl „lenko kortos“ turėjimo ir aptiko požymių, jog šis dokumentas yra susijęs su tam tikrais politiniais įsipareigojimais kitai valstybei. Seimui siūlyta spręsti šią problemą keičiant įstatymus arba kreipiantis į Konstitucinį Teismą, tačiau nieko nepadaryta.
„Mano nuomone, tai žmogaus teisių suvaržymas, – projektą įvertino “lenko korto„ savininkas parlamentaras Leonardas Talmontas. – (...) Ar nepakanka pilti žibalo į tą ugnį? Man atrodo, jau ir taip per daug tos ugnies, o jūs niekaip negalite nusiraminti ir vis pilate ir pilate. Galvoju, kad jau reikia nustoti ieškoti priešų tarp lenkų bendruomenės, lenkai yra tokie patys piliečiai kaip jūs.“
„Jums patiems būtų geriau, jeigu būtų aiškumas šiuo klausimas. Čia su kokiu nors žibalu pylimu tai nesusiję“, – atsakė G.Songaila.
Seimo narys Michalas Mackevičius siūlė į įstatymą vietoj užsienio valstybės įrašyti „Lenkijos valstybės“, nes daugiausia kalbama apie „lenko kortą“.
„Kalbate tik apie lenko kortą, o formuluotės yra kitokios – pagal užsienio valstybių išduotus dokumentus... Tai gal ir reikia parašyti – pagal Lenkijos valstybės išduotus dokumentus. Nes jeigu pagal visus užsienio valstybės išduotus dokumentus, tai ten ir banko kortoms reikia visokių įsipareigojimų, ir bet kokiai vizai gauti yra daugiau įsipareigojimų negu “lenko kortai„. Jeigu niekas nieko neįsipareigotų, tai Seimo narys negautų jokios vizos. Tai gal reikia parašyti – Lenkijos valstybės ir bus viskas aišku“, – svarstė parlamentaras.
G.Songaila aiškino, kad ribojimas liestų ir rusų ar vengrų kortų savininkus.
Lietuvos valdžios kritikuojamą „lenko kortą“ kasmet gauna per tūkstantį lenkų kilmės Lietuvos piliečių, rodo statistika. Lenkijos ambasada Vilniuje BNS pranešė, kad šiuos dokumentus 2011-aisiais gavo 1024 asmenys. 2010 metais ambasada išdavė 1197 kortas. Iš viso išduota per 4 tūkst. šių dokumentų.
