Praėjusią savaitę Vyriausybės vadovas pareiškė, kad kandidatūrų – labai daug, visos jos yra aptarinėjamos su prezidente.
„Ji manęs paklausė, ką aš, kaip ministras pirmininkas, galvočiau teikti į Europos Komisiją. Buvo diskusija, kad tai turi būti abipusis sutarimas, kad tai turi būti patyręs politikas ir toks žmogus, kuris galėtų pagal kompetenciją atlikti tas pareigas“, – žurnalistams sakė A.Butkevičius.
Mažiausiai šansų – G.Kirkilui ir B.Vėsaitei
Galimais kandidatais jau anksčiau buvo neoficialiai įvardinti buvusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas. Kaip vienas iš pretendentų taip pat minėtas užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Premjeras yra kalbėjęs ir apie Zigmantą Balčytį, tačiau jis iškovojo europarlamentaro mandatą.
G.Kirkilo santykiai su prezidente nebuvo ir nėra patys geriausi, todėl vargu, ar jis galėtų kandidatuoti. B.Vėsaitė, matyt, yra mažai tikėtinas pasirinkimas, nes ji turėjo atsistatydinti iš ūkio ministro posto, sakykime, keistokomis aplinkybėmis.
Kaip 15min.lt sakė politologas Algis Krupavičius, jo nuomone, iš išvardintų kandidatų G.Kirkilas ir B.Vėsaitė turi mažiausiai šansų.
„G.Kirkilo santykiai su prezidente nebuvo ir nėra patys geriausi, todėl vargu, ar jis galėtų kandidatuoti. B.Vėsaitė, matyt, yra mažai tikėtinas pasirinkimas, nes ji turėjo atsistatydinti iš ūkio ministro posto, sakykime, keistokomis aplinkybėmis“, – sakė jis.
Pasak politologo, ilgai galvoti yra būdinga premjerui A.Butkevičiui: „Delsiama dėl to, kad nėra aiškių kandidatų. Negalėtume taip lengvai išsirinkti kaip latviai ir estai – buvęs premjeras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius vargu ar galėtų būti kandidatas, nes nėra dabartinėje valdačiojoje koalicijoje. Pavardžių sąrašas yra ganėtinai ilgas, todėl premjeras neskuba apsispręsti“.
Politologo teigimu, tai nėra blogai, turint omenyje, kad neaišku, kokios srities eurokomisaro portfelis teks Lietuvai. „Nors politikai nori būti labai universalūs, universalių pas mus nėra daug“, – sakė jis.
Paskutinis žodis bus prezidentės?
Pagal įstatymą, kandidatus į Europos Komisijos narius siūlo Vyriausybė, prieš tai gavusi prezidento pritarimą ir pasikonsultavusi su Seimu.
Tačiau svarstoma, kad nuožmaus charakterio prezidentės žodis apsisprendžiant dėl kandidato gali būti paskutinis. Anksčiau minėta, kad į Briuselį gali būti išsiųstas D.Grybauskaitei artimas Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.
Tačiau A.Krupavičius teigia, kad taip nutiks nebūtinai.
„Manau, kad dėl to turėtų būti deramasi. Be to, yra susiklosčiusios tradicijos ir funkcijų pasidalijimas. Abu kartus Lietuvai sprendžiant dėl eurokomisaro lemiamas žodis priklausė premjerams“, – pabrėžė jis.
Alga – beveik 72 tūkst. Lt
Kadenciją baigiančios Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta – antras Lietuvos atstovas Europos Komisijoje. 2004-aisiais Vyriausybė į šias pareigas pasiūlė D.Grybauskaitę.
Šių metų liepą buvo nustatyta, kad paprasto eurokomisaro mėnesio alga siekia daugiau kaip 20,8 tūkst. eurų – beveik 72 tūkst. Lt. iki mokesčių.
Briuselyje įsikūrusiai Europos Komisijai po narį siūlo kiekviena Europos Sąjungos valstybė. Kadencijos trukmė – penkeri metai, Europos Komisija turi būti suformuota per pusmetį po Europos Parlamento rinkimų.
Šių metų gegužę buvo nustatyta, kad paprasto eurokomisaro mėnesio alga siekia daugiau kaip 20,8 tūkst. eurų – beveik 72 tūkst. Lt. iki mokesčių.
Be algos, Europos Komisijos nariai gauna 15 proc. algos dydžio išmoką būsto išlaikymui, po 607 eurus (daugiau kaip 2 tūkst. Lt) per mėnesį reprezentacijai, jiems nereikia mokėti už keliones.
Latviai ir estai apsisprendė
V.Dombrovkis užsitarnavo labai gerą reputaciją ES ir yra labai perspektyvus kandidatas.
Neseniai paskelbta, kad buvęs Latvijos premjeras ir Vienybės partijos narys V.Dombrovskis labiausiai norėtų būti Europos finansų ir ekonomikos reikalų komisaru.
Latvijos premjerė Laimduota Straujuma apie kandidatą kalbėjo, kad V.Dombrovskis užsitarnavo labai gerą reputaciją ES ir yra labai perspektyvus kandidatas.
Estija eurokomisaru pasiūlė buvusį premjerą A.Ansipą, griežto taupymo politikos šalininką.
Vyriausybės pranešime konkrečiai nenurodoma, į kurį postą jis pretenduoja.
57 metų politikas iš vyriausybės vadovo posto, kuriame dirbo devynerius metus, atsistatydino šių metų kovą.