Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2011 04 20

Lenktynių prizas – 8,5 milijono litų

Dar statomoje Kauno „Žalgirio“ arenoje jau vyksta savotiškos rungtynės – statybininkai lenktyniauja su laiku. Nuo jų baigties priklauso, ar areną statanti bendrovė „Vėtrūna“ atgaus 8,5 mln. Lt. užstatą, ar šie pinigai papildys miesto biudžetą.
arena2Statybininkai triūsia neskaičiuodami darbo valandų, tačiau dar nežinia, ar arena bus pastatyta sutartu laiku.
Statybininkai triūsia neskaičiuodami darbo valandų, tačiau dar nežinia, ar arena bus pastatyta sutartu laiku. / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.
Temos: 1 „Vėtrūna“

Nemuno saloje Kauno „Žalgirio“ areną statantys darbininkai šiomis dienomis pluša nuo ankstaus ryto iki saulėlydžio. Toks vaizdas vyresnio amžiaus kauniečiams primena socialistinio lenktyniavimo epochą. Tačiau dabar „Vėtrūnos“ statybininkai skuba todėl, kad bendrovė įsipareigojo iš esmės baigti arenos statybą iki gegužės pirmosios.

Sumokėjo užstatą

Statinys turėjo būti baigtas pernai rudenį, tačiau vėliau terminas buvo nukeltas iki vasario, o vėliau sutartis dar kartą pratęsta – iki gegužės 1 dienos. Bendrovė „Vėtrūna“ kaip sutarties įvykdymo garantą į banko sąskaitą įmokėjo 8,5 mln. litų. Jeigu rangovas neįvykdys sutarties įsipareigojimų iki gegužės, miesto savivaldybė turės teisę pasiimti šiuos pinigus.

Sausio pabaigoje, kai Kaune lankėsi „FIBA Europe“ generalinis sekretorius Naras Zanolinas, tuometis Kauno meras užtikrino, jog gegužės pirmąją prie arenos nebebus nė vieno statybininko. Tačiau dabar jau neaišku, ar bendrovė ištesės solidžiu užstatu užtikrintą pažadą. „Palauksime gegužės pirmosios, o tuomet matysime. Nežinau, ar balandžio 30-ąją paskutinis darbininkas paliks arenos statybų aikštelę. Bet gegužės mėnesį arenos statyba tikrai turėtų būti baigta”, – vylėsi Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius. 

Trukdė ir vagišiai

Tačiau jei „Vėtrūna“ ir nespės visų darbų užbaigti iki termino pabaigos, galimybę atgauti užstatui įmokėtus 8,5 mln. Lt galimybės nepraras. Sutartyje su savivaldybe numatyta, kad Kauno valdžia iki liepos 1 dienos šių pinigų nepaims, jeigu statybos darbai truputį užtruks dėl objektyvių, nuo pagrindinio rangovo nepriklausančių priežasčių.

V.Abramavičiaus teigimu, statybos darbus stabdė organizaciniai nesklandumai, nes prie arenos triūsė net kelios viena nuo kitos nepriklausančios rangovų įmonės. Darbus truputį sutrukdė ir ilgapirščiai, praėjusią savaitę iš statybvietės nušvilpę vandens latakus.

Šiuo metu arenoje pajungiama santechnika, įrengiama elektra, montuojamos teleskopinės tribūnos ir kėdės. 

Valo užterštą kanalą

V.Abramavičius pabrėžė, kad užbaigus statybas pastato tinkamumą naudoti dar turės patvirtinti Valstybinė priėmimo komisija, o ši procedūra užtrunka ne vieną savaitę. Žvelgiant optimistiškai galima tikėtis, kad dar praėjusių metų lapkritį lauktas „Žalgirio“ arenos pabaigtuves šių metų liepos pradžioje bus galima švęsti.

Arenos statybos padėjo švarinti ir Nemuną. Konkursą laimėjusi įmonė „Kauno tiltai“ šiomis dienomis iš upę juosiančio kanalo ištraukė apie 42 tonas sunkiaisiais metalais ir naftos produktais užteršto dumblo. Teršalai kanale susikaupė per keletą dešimtmečių, dar nuo tarpukario, kai saloje veikė mažųjų laivų remonto uostas.

Kanalo išvalymo darbų kaina – per 4 mln. litų., 90 proc. lėšų skyrė Europos Sąjungos struktūriniai fondai, 10 proc. – Kauno miesto savivaldybė. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos