Šeštadienį Lenkų diskusijų klubas bei Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas išplatino kreipimąsi į Vyriausybę, kuriame prašo nedelsiant imtis reikiamų teisinių veiksmų, siekiant pakeisti ydingus bei šiandienos realijų neatitinkančius teisės aktus.
Kreipimesi sakoma, kad su dideliu nerimu priimta žiniasklaidoje pateiktą informaciją apie tai, jog Vilniaus miesto centrinės bibliotekos darbuotojams, dirbantiems ne vienerius metus, reikės papildomai laikyti lietuvių kalbos egzaminą.
Nurodoma, kad minėtoje bibliotekoje liepos mėnesį vyko planininas VKI patikrinimas, kurio metu kalbos inspektoriams užkliuvo aštuonios bibliotekininkės, baigusios mokyklas lenkų ar rusų mokomąja kalba prieš 1991 metus.
Joms surašytas nurodymas išlaikyti egzaminą (arba pateikti reikiamus dokumentus) pagal II-ąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją.
„Manome, kad tokia praktika, kai VKI baudžia už tariamąjį valstybinės kalbos nemokėjimą asmenis, kurie daugybę metų sėkmingai dirbo, aptarnavo skaitytojus ir nesulaukė jokių skundų dėl tariamai nepakankamų lietuvių kalbos žinių, yra ydinga bei turinti diskriminacijos tautiniu (etniniu) pagrindu požymių“, – rašoma rašte Vyriausybei.
Manome, kad tokia praktika, kai VKI baudžia už tariamąjį valstybinės kalbos nemokėjimą asmenis, kurie daugybę metų sėkmingai dirbo, aptarnavo skaitytojus ir nesulaukė jokių skundų dėl tariamai nepakankamų lietuvių kalbos žinių, yra ydinga bei turinti diskriminacijos tautiniu (etniniu) pagrindu požymių.
Reaguojant į minėtą Vyriausybės nutarimą taip pat teigiama, kad nuostatos, kurios buvo tinkamos, suprantamos ir priimtinos prieš 28 metus, kai Lietuvos nepriklausoma valstybė buvo atkurta, šiuo metu laikytinos morališkai pasenusiomis bei turėtų būti iš esmės peržiūrėtos.
Raginama keisti nutarimą ir nustatyti, kad įgijusiais antrąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją būtų laikomi ir asmenys, kurie po 1991 metų tam tikrą laikotarpį, tarkime, dešimt metų, eina arba ėjo pareigas, kurioms reikalinga minėta kalbos mokėjimo kategorija, jeigu per šį laikotarpį dėl jų valstybinės kalbos gebėjimų nebuvo fiksuota jokių aptarnaujamų asmenų nusiskundimų.
„Taip pat siūlome įvertinti ir poreikį keisti Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo 6 straipsnį bei tikslinti teisinį reguliavimą iš esmės, pritaikant jį šios dienos realijoms, kai valstybinės kalbos mokėjimo problemos sietinos jau nebe su mokyklų lenkų ar rusų mokomąja kalba absolventais, o išimtinai su imigrantais, atvykstančiais į Lietuvą iš trečiųjų šalių“, – sakoma Lenkų diskusijų klubo vadovo Antoni Radczenko bei Jerzy Giedroyco dialogo ir bendardarbiavimo forumo valdybos pirmininko Alvydo Nikžentaičio pasirašytame kreipimesi.
