Dar neprasidėjus eitynėms, demonstrantams renkantis prie Seimo, policija sulaikė lietuvių tautybės vyrą. Jis buvo pasidabinęs lietuviškos trispalvės simbolika. Tačiau ant rankos ryšėjo baltą raištį su svastika. Pareigūnai vyrą su tokiu provokuojančiu raiščiu pastebėjo Gynėjų gatvėje.
Papildyta 12.05 val. Pareigūnai patvirtino, kad vyriškis išgėręs.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Sigitas Mecelica 15min.lt sakė, kad, pareigūnų skaičiavimais, į protesto akciją susirinko apie 3 tūkst. žmonių. Tačiau mitingui pasibaigus policijos pareigūnai skaičius patikslino: iš viso eitynėse dalyvavo apie 4500 žmonių, mitinge – apie 2500 žmonių. Renginių metu už įvairius administracinius teisės pažeidimus sulaikyti 4 asmenys.
Lenkai staiga pakeitė spaudos konferencijos laiką
Lenkų išvykos į Vilnių organizatoriai, pasivadinę asociacija „Marsz Niepodległości“ (Nepriklausomybės maršas), iš pradžių kvietė į savo spaudos konferenciją šalia M.Mažvydo nacionalinės bibliotekos šeštadienį 14 val. Tačiau šeštadienio rytą staiga pakeitė planus ir konferenciją surengė 11 val. ryto. Tad tikėtina, jog daugelis Lietuvos žurnalistų joje nedalyvavo.
Papildyta 12.32 val. Nors leidimas duotas 2 tūkst. žmonių, akivaizdu, kad eitynėse dalyvauja gerokai daugiau protestuotojų. Tuo metu, kai pirmieji eisenos dalyviai pasiekė V.Kudirkos aikštę, eisenos pabaiga tik pajudėjo nuo Seimo.
Tačiau lenkų protesto akcijos atstovai dievagojasi suregistravę visus dalyvius. Todėl neva tikrai žino, kad dalyvių skaičius neviršija leistino.
Papildyta 12.38 val. Policijos departamentas išplatino oficialų pranešimą. Jame teigiama, kad Vilniuje Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetų organizuojamoje protesto akcijoje dalyvauja 3-3,5 žmonių.
Tuo pat metu 15min.lt žurnalistai pranešė apie kitą menką incidentą. Iš „Olympic Casino“ (Gedimino prospekte) išėję du (akivaizdžiai ten užsibuvę) vyrukai ir pradėjo šaukti „Mes – už Mindaugą Murzą“. Policijos pareigūnai triukšmadarius greitai grąžino atgal į kazino. Lenkai tokiu išpuoliu nesipiktino – akivaizdu, kad eisenos pabaigoje keliavę protestuotojai negalėjo žinoti, kas yra M.Murza.
Mitingas V.Kudirkos aikštėje
Papildyta 13.25 val. Mitingo metu V.Kudirkos aikštėje kalbėjęs streikų komiteto koordinatorius Albertas Narvoišas kartojo tą patį, kaip ir iki šiol vykusiose panašiose protesto akcijose: eitynės ir mitingas surengti tik siekiant išsaugoti savo tautiškumą ir užtikrinti teisę mokytis gimtąja kalba lenkų, rusų, baltarusių mokyklose. „Akcija surengta minint pirmąsias Švietimo įstatymo priėmimo metines. Mes kovosime iki galo, ginsime savo mokyklas, kad po dvidešimties metų mūsų vaikai mums padėkotų už galimybę mokytis gimtąja kalba“, – teigė A.Narvoišas.
Streiko komiteto atstovo teigimu, jaučiamas vis didesnis tėvų, visuomeninių organizacijų palaikymas, esą pilietinė visuomenė bendrai siekia kovoti su negerovėmis. „Nepaisant informacijos apie galimas provokacijas skleidimo, mes surengėme šitą akciją ir dėkojame visiems itin gausiai dalyvaujantiems“, – sakė A.Narvoišas.
Papildyta 14.05 val. Mitingo dalyviai nebuvo itin kalbūs, tačiau visų jų išdėstyti motyvai, kodėl šeštadienio rytą jie žygiavo Gedimino prospektu ir vėliau klausėsi politikų kalbų V.Kudirkos aikštėje, buvo panašūs: jie teigė atėję ginti savo teisės mokytis gimtąja kalba.
Iš vienos lenkiškos Vilniaus mokyklos atėję keli moksleiviai supyko paklausti, ar tik ne mokytojai jiems liepę čia dalyvauti. „Mes ką, maži vaikai, kad kas nors ką nors galėtų mums liepti?“ – pasipiktino apie 15 metų vaikinas. Jis teigė turįs savo galvą, gerai mokąs lietuvių kalbą, todėl čia atvyko apginti savo teisės mokytis gimtąja kalba.
„Jeigu norėčiau mokytis lietuvių kalba, eičiau į lietuvišką mokyklą. Bet aš ir mano draugai esam lenkai“, – kalbėjo vaikinas.
Mitinge dalyvavusi vyresnio amžiaus moteris tvirtino čia atėjusi dėl to, kad anūkai mokosi ir jie nori mokytis lenkiškai, nors lietuvių kalbą jie moka gerai.
Kita, kiek jaunesnė, moteris jai pritarė. „Mokame mes lietuvių kalbą ir vaikai moka, bet norime ir savo kalbos neprarasti. Čia ir mūsų tėvai, seneliai, proseneliai gyveno. Todėl lietuvių kalba yra lietuvių, bet mes norime ir lenkų kalbos, kad ji išliktų mokyklose. Aš nenusiteikusi prieš lietuvių kalbą, prieš lietuvius, bet tik norime kovoti už savo teises“, – kalbėjo Miroslava.
Papildyta 15.05 val. Neblaivus asmuo, kuris buvo sulaikytas dėl svastikos (pieštos flomasteriu), paleistas. Iš viso buvo sulaikyti keturi neblaivūs asmenys.
Palaikė ir Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos
Lenkiškų mokyklų streikų komitetų mitingą palaikė ir Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos. Švietimo profsąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, paklaustas, ar palaiko lenkų tautinės mažumos atstovų reikalavimus keisti Švietimo įstatymo nuostatas dėl sustiprinto lietuvių kalbos mokymosi ir egzaminų suvienodinimo, išsisuko nuo tiesaus atsakymo. Esą mitingo organizatoriai turi priekaištų ir dėl kitų įstatymo nuostatų.
„Jie reikalauja keisti mokyklų finansavimo tvarką, kitų dalykų, kuriuos kėlė ir mūsų profesinė sąjunga streike. Nemažai lenkiškų, rusiškų mokyklų atstovų jame dalyvavo, todėl, kad jų reikalavimas derinti sprendimus yra visiškai logiški“, – sakė pirmose mitinguotojų gretose stovėjęs A.Jurgelevičius.
Taip pat profsąjungų lyderis pabrėžė, kad dėl visų dalykų švietime galima susitarti. „Bet aš tikrai žinau, kad Švietimo ir mokslo ministerija nepriima geriausių sprendimų. Ir šiandien švietimo ministras Gintaras Steponavičius pasakė: „mes esame geri, padarėme nuolaidų dėl įstatymo vykdymo“. Tai man kyla klausimas, kodėl reikia priimti blogą įstatymą, o po to daryti nuolaidas. Tai man dar kartą įrodė, kad įstatymas ir poįstatyminiai aktai buvo priimti nepakankamai geri. Esmė čia yra ne tai, kad tautinės mažumos nenori jų vykdyti, o kad jie nori ilgesnio pereinamojo laikotarpio, kad viskas vyktų natūraliai“, – teigė A.Jurgelevičius.
Apie lenkų akciją
Protesto akcija suskirstyta į dvi dalis: pirmiausia – eitynės nuo Seimo Gedimino prospektu iki V.Kudirkos aikštės, tada mitingas prie Vyriausybės rūmų.
Lenkų mokyklų bendruomenės reikalavimai nesikeičia – jie norėtų, kad lietuvių kalbos egzamino suvienodinimas būtų atidėtas dar bent keleriems metams arba ta nuostata iš viso panaikinta, o visi dalykai tautinių mažumų mokyklose dėstomi gimtąja mokinių kalba.
Akcijos išvakarėse mitingo iniciatoriai tvirtino, kad proteste dalyvaus tik Lietuvoje gyvenantys lenkai ir kitų tautybių asmenys, kurie nepritaria pokyčiams švietimo sistemoje. Jie pabrėžė, kad nacionalistų iš Lenkijos akcijoje nelaukiama.
Prieš kelias savaites interneto socialiniuose tinklalapiuose pasirodė kvietimų, kuriuose lenkų nacionalistai vieni kitus ragino važiuoti į Lietuvą palaikyti savo tautiečių. Tačiau eitynių ir mitingo organizatoriai nuo jų atsiribojo.
„Protesto akcijoje nedalyvaus jokios grupuotės iš užsienio, nebus jokių nacionalistų. Tai yra žiniasklaidos išpūstas burbulas. Kiek mes turime žinių, su mumis jokios organizacijos atvykimo nederino. Todėl, aš manau, kad jie neturėtų šioje akcijoje dalyvauti“, – sakė Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetų koordinatorius Albertas Narvoišas.
Tačiau patys Lenkijos nacionalistų atstovai savo tinklalapiuose skelbė, kad bent vienas autobusas į Vilnių atvažiuos. Tačiau kaip pagrindinį savo kelionės tikslą jie nurodo ne mitingą, o susipažinimą su Vilniaus paveldu ir Aušros vartų aplankymą.
Prie Lenkijos nacionalistų šliejasi ir fašistuojantys skustagalviai bei futbolo chuliganai. Jie sukėlė ir didžiausias per pastarąjį dešimtmetį riaušes Varšuvos centrinėje aikštėje pernai lapkričio 11 dieną minint Lenkijos Nepriklausomybės dieną.
Tvarką akcijoje užtikrina gausios policijos pajėgos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, taip pat ir pačių protesto organizatorių parengti savanoriai.
