„Įstatyme rašoma, kad pilietis turėtų ne tik mokėti, bet ir gerbti lietuvių kalbą. Su pirmu viskas aišku. Tikrai kiekvieną pilietį galima priversti išmokti kalbą, o va, ar galima priversti išmokti gerbti? Matyt, čia yra sudėtingiau. (...) Priverstiniai būdai nukreipia visai kitur. O priverstiniai būdai yra naudojami“, – pareiškė J.Narkevičius Seimui svarstant naujos redakcijos Valstybinės kalbos įstatymą.
Jis klausė, kodėl Lietuvoje neįmanoma parengti tokio įstatymo, kuriame būtų reglamentuojamas ir kitų kalbų vartojimas.
„Kodėl mes taip priešinamės arba atidedame tautinių mažumų įstatymo paruošimą, o jei to nenorime padaryti, kodėl šiame įstatyme nesutinkame reglamentuoti, kad šalia valstybinės kalbos vartojimo taisyklių gali būti nustatomos ir kitos kalbos vartojimo taisyklės?“ – teiravosi jis.
Pasak J.Narkevičiaus, tada nereikėtų kalbėti apie priverstinį vienos kalbos mokymą, o būtų galima prabilti apie pagarbą valstybinei lietuvių kalbai. Dabar J.Narkevičius siūlo Valstybinės kalbos įstatymo svarstymą atidėti ir kurti darbo grupes, kurios rastų ir Lietuvos tautinėms mažumoms priimtiną variantą.
Pasisakydami dėl įstatymo socialdemokratai pritarė Lenkų rinkimų akcijos atstovui ir projektą vadino netobulu. Vytenis Povilas Andriukaitis sakė nesuprantąs, kam reikia priimti įstatymą, kuris iš esmės nesprendžia susidariusių problemų, nes jame nenumatytas vardų ir pavardžių rašybos originalo kalba dokumentuose klausimas.
„Mes paliekame atvirą konfliktą, paliekame jį gilinti“, – apibendrino politikas.
Kiti parlamentarai atkreipė dėmesį, kad įstatyme turėtų būti sprendžiama ir pleištą lietuvių ir lenkų santykiuose įvariusi gatvių pavadinimų rašymo sava kalba problema. „Tvarkietis“ Egidijus Klumbys pažymėjo, kad valstybė galėtų leisti ant savo namų kabinti lenteles kokia nori kalba, o pati pastatytų gatvėse lenteles su lietuviškais pavadinimais. Tačiau aistringiausiai dėl lietuvių kalbos likimo susirūpino socialdemokratas Bronius Bradauskas.
Jis pareiškė, kad lentelės lenkų kalba yra mažiau „kenksmingos“ nei moteriškų pavardžių trumpinimas ar dainos anglų kalba.
„Mes kovojame čia, ar bus kur Nemenčinėje ar Maišiagaloje užrašyta, ar nebus, bet esminis klausimas yra, kur mes einame – ar mes išlaikysime tautinį savitumą, ar neišlaikysime. Įskiepysime jaunimui pagarbą lietuvybei ir lietuvių kalbai, ar neįskiepysime. Štai kur yra pagrindinis klausimas. O dabar mūsų žmonos tapo zvonkės, šmonkės, bonkės ir t.t. Tai jeigu Rusijoj būtų tas, tai Putino žmona būtų Putė?“, – Seimo salėje karščiavosi B.Bradauskas.
Po diskusijų Seimas nutarė Valstybinės kalbos įstatymo svarstyme padaryti pertrauką ir kol kas nebalsuoti.
Pristatydamas Valstybinės kalbos įstatymą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys pripažino, kad dėl kalbos vartojimo tarp Lietuvos lenkų ir Lietuvos kilusių konfliktų įstatymas neišspręs.
Jame numatyta, kad vietovardžiai gali būti rašomi nevalstybine kalba tik turistiniais sumetimais, o vardų ir pavardžių rašybos klausimai dokumentuose išvis neaptariami.
