1989 metų rugpjūčio 23-ąją Rūta ir Rasa buvo mažos mergaitės, kurias tėvai į Baltijos kelią atsivedė papuošę tautiniais drabužiais. Abi stovėjo susikibusios už rankų šalia savo tėvų, abi laikė po gėlę delne.
Dabar jau suaugusios moterys apsilankė ir L.Skirpsto nuotraukų parodoje. Jos su tėčiu Algirdu vėl pozavo – šįkart su senąja nuotrauka rankose bei jos autoriumi.
„Į parodos atidarymą atvyko mano nuotraukų herojai, kuriuos įamžinau prieš 30 metų. Tai lyg kitos senos istorijos tęsinys“, – taip apie šį susitikimą 15min sakė L.Skirpstas.
O ta kita sena istorija yra apie 1991-ųjų metų Sausio 13-ąją, kai buvo įamžinta pora Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo. Tuomet 15min klausė savo skaitytojų, kur dabar ši graži Lietuvos gynėjų pora.
Atsakymo ilgai laukti nereikėjo: skaitytojų padedamas portalas 15min išsiaiškino, kad L.Skirpsto objektyvas anuomet nukrypo į archeologą Arvydą Asadauską (Žvirblį) ir istorikę Nelę Asadauskienę (dabar – Kostinienė).
Šiuo atveju jau nieko neieškome – Algirdas, Rūta ir Rasa su L.Skirpstu pažįstami.
Rugpjūčio 23 d. trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – minės istoriškai reikšmingą, laisvės ir tautos vienybės išraišką žyminčią sukaktį – Baltijos kelio 30-metį. „Baltijos kelio simboliu tapo šimtus kilometrų nusidriekusi gyva, rankomis susikibusių žmonių grandinė, tačiau ne mažiau svarbi ir įdomi kiekvieno šiame istoriniame įvykyje dalyvavusio žmogaus istorija. Būtent toks lokalus Baltijos kelio fragmentas, driekęsis Vilniuje, užfiksuotas Leonardo Skirpsto fotografijose“, – teigiama L.Skirpsto parodos M.Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje pristatyme.
Fotomenininkas L.Skirpstas pripažįsta, kad anuometinių įvykių reikšmę gerokai labiau supranta dabartyje: „Aš pats stovėjau kelyje, todėl suprantu, kad galėjau padaryti gerokai daugiau kadrų. Tuo metu visko nesureikšminome. Viską fiksavau kaip įvykį, tačiau negalvojau apie šių kadrų svarbą ateičiai. Dabar, žvelgiant iš laiko distancijos, šios akcijos reikšmė neginčytina. Tądien atsistojome išlaisvėjimo kelyje, mokykloje net negalėjau įsivaizduoti, kad grius SSRS. Pats įvykis unikalus. Pasauliui parodėme, ką turime. Tai buvo ėjimas ir kelias į laisvę. Simboliškai vėl visos trys valstybės atėjome į laisvę.“
Baltijos kelio paroda – per laimingą atsitiktinumą gimęs projektas. Fotografijos, galėjusios likti užmarštyje. L. Skirpstas pasakoja, kad dėl saugumo nuotraukų negatyvus buvo įvardijęs ne tikruoju pavadinimu. Po kelių dešimčių metų išskirtinius 1989 m. rugpjūčio 23-iosios kadrus stengėsi atrasti tarp daugybės kitų, tačiau nesėkmingai. „Užmiršau, kaip pavadinau kadrus ir, pradėjęs ieškoti, vis neradau vokų. Nutariau žiūrėti, tikrinti po vieną. Vienas buvo pavadintas „Išvyka į kolūkį“, ten ir radau Baltijos kelio nuotraukas“, – laimingą atsitiktinumą prisiminė L.Skirpstas.
