Pradinės mokyklos, į kurią moteris leido dukrą, mokytoja žinojo apie Lauros seksualinę orientaciją. Saulės mama pasakė jai pati.
„Be to, sunku nuslėpti, kai vaikas nežino, kad tai yra neįprasta. Niekas man nieko neigiama nesakė, tačiau po truputį dukra pradėjo slėpti, nes matė, kad tai yra tarsi kažkas negerai“, – pasakoja Laura. Daugelio žinančiųjų apie jos seksualinę orientaciją ima reaguoti į tai tiesiog ignoruodami. Moteris pripažįsta kartais juntanti lyg ji išvis neegzistuotų.
„Gal gėdijasi, gal nežino, kaip elgtis? Galiu suprasti kitus žmones, jei man pačiai užtruko priimti savo orientaciją, net ir esant savo kailyje, tai iš šalies – juolab, sunkiau. Žmonės tiesiog nepažįsta homoseksualų arba pažįsta kokį vieną ir daro iš to apibendrinančias išvadas“, – teigia pašnekovė.
Jos nuomone, pažinodamas vieną žmogų, prieš kurį, tarkime, vaikystėje buvo smurtaujama, skubame daryti išvadą, kad gėjumi jis tapo, ko gero, dėl to, kad vaikystėje buvo skriaudžiamas. „Ir aš turbūt taip dariau, o dabar, kai pažįstu šimtus gėjų ir lesbiečių, matau, kokia didelė yra žmonių įvairovė. Visi su skirtingomis patirtimis, išsilavinimu, mąstymu...“ – bando įsijausti į kitų kailį moteris.
Teko pripažinti tiesą ir skirtis
11 metų dukterį Saulę auginanti moteris susilaukė jos santuokoje su buvusiu vyru. Su pastaruoju susipažino dar studijų laikais. Gana greitai susituokė ir susilaukė vaikelio.
„Turėjome daug bendra ir skirdamiesi stengėmės vienas kitą palaikyti. Po skyrybų jis sukūrė kitą šeimą, o su vaiku dažnai bendrauja, tariamės auklėjimo klausimais“, – sako Laura. Pora skirtingais keliais ir pasuko greičiausiai todėl, kad Laurai galiausiai teko sau pačiai atvirai pasakyti ir pripažinti sutuoktiniui, kad nėra heteroseksuali – kad savo gyvenimo partnere ji mato moterį, o ne vyrą.
Pati Laura augo heteroseksualų šeimoje. Tėvai visuomet gyveno santuokoje, kiek Laura pamena, tėtis visuomet skubėdavo į pagalbą mamai buityje, skyrė laiko vaikams.
„Aišku ir pykosi kažkiek, bet šeimoje tikrai nemačiau nei smurto, nei alkoholizmo, nei neištikimybės. Turbūt tipinė lietuviška šeima arba gal kaip tik netipinė, kad nebuvo šių dalykų“, – nusijuokia pašnekovė.
