Vaikystės svajonės apie ateitį su moterimi
Laura prisipažįsta, jog dar vaikystėje tėvai galėjo įtarti, kad dukra yra homoseksuali – tą bylojo jos pasakojimai. Būdama šešerių Laura visiems pasakodavo, kad pažįsta pačią gražiausią mergaitę pasaulyje.
„Su smulkiausiomis detalėmis, aprašinėdavau jos išvaizdą ir buvau hmmm... tiesiog sužavėta, turbūt toks tinkamas žodis“, – į vaikystės prisiminimus leidžiasi Laura.
Sulaukusi aštuonerių mergaitė mamai pareiškė, kad, kai susituoks, kas atrodė kaip ir neišvengiamas gyvenimo žingsnis, jos vyras kur nors išvažiuos, gal turės žmonų užsienyje, o Laura tuo metu gyvens su drauge – vaikščios į teatrus ir cukrainę. Tokį idealistišką ateities scenarijų tuomet piešė dar mergaite būdama Laura. Kiek vėliau, sulaukus trylikos, ji sužinojo ir, kas yra pirmoji meilė – įsimylėjo klasės draugę.
Dar 17 metų taip elgdavausi nuolat – bundančius jausmus nutraukdavau ir dariau tai, kas atrodė neišvengiama, – pamena Laura.
„Tai buvo akivaizdu – visiškas galvos apsisukimas. Ir tada buvo baimė – „kas dabar bus? Juk taip nebūna!“ Taip jai nieko ir nepasakiau. Parėjau į kitą mokyklą, kad apie ją nė negalvočiau. Ir dar 17 metų taip elgdavausi nuolat – bundančius jausmus nutraukdavau ir dariau tai, kas atrodė neišvengiama“, – pamena Laura.
O neišvengiama atrodė pasimatymai su vaikinais. Jauna moteris save įtikindavo, kad viskas bus gerai – tiesiog prie to pripras. Niekuomet nesuvokė, kad tai, ką jautė, galima identifikuoti kaip homoseksualumą.
„Man atrodė, kad tai kažkas neapibūdinama. Suvokiau, kas tai yra, kai man buvo 30 metų. Iki to laiko, gali skambėti keistai, bet tikrai net į galvą neatėjo. Manau, viskas tiesiog buvo užblokuota. Buvau mama, -ienė, niekada neturėjusi jokių santykių su moterimi. Ne tik kiti žmonės negalėjo suprasti, bet ir pati sau nedaviau jokio pagrindo abejoti, kad nesu heteroseksuali“, – išgyvenimus pamena pašnekovė.
Todėl suvokimas, atėjęs jau sulaukus 30-ies, buvo tarsi užtvankos prasiveržimas. „Tarsi būčiau nuolat užsiėmusi upės tramdymu ir kreipimu į teisingą vagą, o ji ėmė ir atsisuko sava tėkme. Ir aš likau suglumus, kodėl apskritai reikėjo tiek pastangų, kad upė tekėtų kažkur, kur kitiems reikia?“ – retoriškai klausia Laura.
Skiriantis su vyru Lauros gyvenime atsirado draugė. Apie ją moteris pasakė ir dukrai Saulei. „Kadangi dar buvo maža, nežinojo, kad tai neįprasta. Priėmė visiškai paprastai“, – pamena dukrelės reakciją Laura. Moters nuomone, vaikai sunkiausiai ir skaudžiausiai išgyvena pačias skyrybas, o tėvų orientacija nėra didžiausia bėda. Problemą dėl orientacijos sukuria aplinkinių patyčios ir neigiama nuomonė.
Žinau tik vieną homoseksualų žmogų, kurio mama taip pat kurį laiką gyveno su moterimi, kai jis buvo paauglys. Visi kiti augo heteroseksualiose šeimose, – sako Laura.
Homoseksualumo neišmoksi
Visuomenėje dar nemaža dalis mąsto, kad jeigu vaikas auga homoseksualioje šeimoje, neva ir pats toks užauginamas. Laura nukerta, kad tai visiška nesąmonė.
„Žinau tik vieną homoseksualų žmogų, kurio mama taip pat kurį laiką gyveno su moterimi, kai jis buvo paauglys. Visi kiti augo heteroseksualiose šeimose“, – sako Laura, pati augusi heteroseksualų šeimoje.
Jos teigimu, yra atlikti tyrimai, kurie parodo, kad homoseksualių tėvų vaikai būna tolerantiškesni įvairiems santykiams, tačiau procentiškai tiek pat jų yra homoseksualūs kaip ir visose šeimose.
