Savanoriai – variklis
Vilniuje ir Kaune prieglaudas įkūrusi gyvūnų globos organizacija „Lesė“ užsiima gyvūnų gelbėjimu, laikina globa, sterilizacijos finansavimu ir vykdymu bei naujų namų gyvūnams paieška. „Lesės“ įkūrėja V.Auškalnienė tikino, kad vienas didžiausių organizacijos tikslų į šią veiklą įtraukti kuo daugiau jaunimo, kuris ir yra pagrindinis „Lesės“ gyvavimo variklis. Prieglaudos vadovė didžiuojasi, kad „Lesė“ yra vienintelė gyvūnų globos organizacija Lietuvoje, kuri akredituota priimti ir pagal „Erasmus+“ programą iš užsienio atvykusius savanorius.
Paklausta, kokį darbą savanoriams siūlo „Lesė“, V.Auškalnienė tikino, kad veiklos čia gali atrasti kiekvienas savanoris. „Lesės“ gyvūnų prieglaudoje Vilniuje, „Laukinėje Lesėje“ Kaune ir seniems gyvūnams skirtoje senjorų prieglaudoje apstu įvairiausio pobūdžio darbų – nuo kasdienio gyvūnų maitinimo, vedžiojimo, prižiūrėjimo iki straipsnių rašymo, renginių organizavimo ar išvykų į festivalius.
„Lesės“ įkūrėja V.Auškalnienė tikino, kad vienas didžiausių organizacijos tikslų į šią veiklą įtraukti kuo daugiau jaunimo, kuris ir yra pagrindinis „Lesės“ gyvavimo variklis.
„Pagrindinis visų mūsų darbas yra prieglaudoje, o jau įsitraukę į organizacijos veiklą savanoriai gali patys nuspręsti, kuria veikla užsiimti. Jie patys pasirenka laiką savanoriškam darbui, gali siūlyti idėjas, kurias vieni kitiems padedame įgyvendinti“, – apie savanorių veiklą „Lesėje“ kalbėjo jos įkūrėja.
V.Auškalnienė tikino, kad savanoriai yra pagrindinė gyvūnų globos organizacijos jėga, be jų vykdyti šią veiklą būtų sunku: „Jei nebūtų savanorių, nebūtų ir pačios organizacijos. Mes esame gyvūnų balsas. Juk gyvūnai negali kalbėti ir patys savęs apginti.“
Daugiau nei 80 proc. „Lesės“ savanorių – nuo 16 iki 25 metų gyvūnus labai mylintis jaunimas. Be pastarojo kriterijaus, anot V.Auškalnienės, savanoriauti šioje organizacijoje vargu ar būtų įmanoma. Gyvūnų prieglaudos vadovė džiaugėsi, kad įstaiga turi ir garbaus amžiaus savanorių – senjorų, taip pat tokių, kurie savanoriauja kone nuo pat „Lesės“ įkūrimo.
Šiuo metu, gyvūnų prieglaudoje talkina apie 100 savanorių, iš kurių apie 60–70 yra tie, kurie apsilanko bent kartą per mėnesį. Anot įkūrėjos, skaičius gali pasirodyti didelis, tačiau pagalbos rankų trūksta nuolat, taigi per daug savanorių negali būti. „Mūsų savanoriai labai geri, nuoširdūs žmonės, turintys didelį atsakomybės jausmą ir mokantys užjausti. Blogas žmogus tiesiog negali mylėti gyvūnų“, – apie neatlygintinai gyvūnų prieglaudoje dirbantį jaunimą kalbėjo V.Auškalnienė.
Savęs pažinimas
„Lesėje“ jau devynerius metus savanoriaujanti Rasa Griškevičiūtė teigė, kad savanorystė visų pirma naudinga pačiam savanoriui. „Tai yra savęs pažinimas, o dažnai ir atradimas. Bijai kalbėti viešai – ateik pas mus, mes išmokysime. Bijai šuns – ateik pas mus, įveiksime baimę kartu. Nori studijuoti veterinariją – ateik pas mus, pamatysi, ar ši profesija tau tinkama. „Lesė“ neapsiriboja vien tik darbu prieglaudoje.
Yra įvairiausių sričių, kuriose kiekvienas gali rasti ką nors įdomaus – internetinių svetainių administravimas, švietimas, renginių organizavimas, fotografavimas, filmavimas, videofilmų kūrimas, straipsnių rašymas, dalyvavimas televizijos, radijo laidose, teisiniai reikalai, laukinių kačių sterilizacijos programos vykdymas, transporto paslaugos“, – apie tobulėjimo galimybes kalbėjimo savanorė.
Tai yra savęs pažinimas, o dažnai ir atradimas. Bijai kalbėti viešai – ateik pas mus, mes išmokysime. Bijai šuns – ateik pas mus, įveiksime baimę kartu, – teigė savanorė Rasa Griškevičiūtė.
Naujiems savanoriams „Lesė“ suteikia pilnus 5–6 val. trunkančius mokymus su praktika, kurių metu įgyjama naudingų žinių ne tik savanorystei šioje įstaigoje, bet ir darbui ateityje. Gyvūnų prieglaudos savanoriai taip pat turi galimybę važiuoti į Europos Sąjungos finansuojamus mokymus užsienyje.
Didžiausiu savanoriavimo „Lesėje“ privalumu R.Griškevičiūtė įvardijo buvimą, bendravimą su gyvūnais. Matyti, kaip sužeisti gyvūnai pagyja, kaip grįžta jų pasitikėjimas žmonėmis, anot savanorės – didžiausias atlygis. „Darbas su gyvūnais yra neapsakomai malonus dalykas, jis suteikia daug gerų emocijų.
Nuskriausti gyvūnai rūpestį priima daug jautriau, labiau tai vertina. Taigi geriausias atlygis už savanorystę su gyvūnais, kai matai, kaip sirgęs kačiukas sveiksta, o kažkada muštas šuo jau nebebijo glostymų. Praradęs pasitikėjimą žmonėmis, gyvūnas vėl jį atgauna ir kartais pradeda šypsotis, labai gera galėti prie to prisidėti“, – pasakojo gyvūnų prieglaudos savanorė.
„Lesės“ kolektyvą, anot R.Griškevičiūtės, labai nudžiugina iš naujų gyvūnų šeimininkų gaunamos nuotraukos, kuriose matyti, kad augintinis prižiūrimas ir mylimas. „Kartais susitinki buvusį globotinį gatvėje ir, patikėkit, apima neapsakomas jausmas, žinant, kad ir tu prisidėjai prie to, kad jis turi antrą gyvenimo šansą“, – emocijomis dalijosi savanorė.
Be visų minėtų savanoriavimo privalumų, R.Griškevičiūtė įvardijo ir dar vieną, bet ne ką mažiau svarbų. „Savanoriaudamas sutinki ir bendraminčių, o tai yra labai svarbu. Ne vienas savanoris čia susiranda draugų, su kuriais bendrauja ir už prieglaudos sienų. Prieglauda yra įkurta taip, kad joje puikiai ir patogiai jaustųsi ne tik gyvūnai, bet ir visi joje dirbantys.
Gali prisėsti, atsipūsti, išgerti arbatos su kolegomis ir pabendrauti“, – kalbėjo moteris. Anot jos, prieglaudos savanoriai dažnai organizuoja talkas, piknikus, dalyvauja festivaliuose, kur taip pat smagiai leidžia laiką kartu. „Laimingas savanoris lygu laimingas gyvūnas“, – neabejojo jau kone septynerius metus „Lesėjė“ savanoriaujanti Rasa.
Daugiau informacijos apie galimybes savanoriauti – Jaunimo savanoriškos tarnybos Facebook paskyroje.
