Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 07 09

LGBT bendruomenės narių iššūkiai: norint pasikeisti dokumentus tenka bylinėtis teisme

„Kas trečias LGBT bendruomenei priklausantis žmogus yra susidūręs su smurtu arba priekabiavimu per pastaruosius 5 metus, tačiau dėl to nesikreipė nei vienas“, – sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius. Pasak jo, taip yra, nes žmonės netiki, jog sulauks realios pagalbos.
LGBT bendruomenės simbolinė prezidento padrąsinimo akcija – piketas
LGBT bendruomenės simbolinė prezidento padrąsinimo akcija – piketas / Valdo Kopūsto / 15min nuotr.

Homofobiški neapykantos komentarai, teisiškai neapibrėžti tos pačios lyties porų santykiai, lyties pakeitimo procedūra asmens tapatybės dokumentuose – iššūkiai su kuriais susiduria LGBT bendruomenei priklausantys asmenys.

„Abejonės, kad esame šeima – nėra“, – pabrėžė 13 metų tos pačios lyties šeimoje gyvenantis architektas Andrius Baležentis, tačiau pridūrė, kad negalėdamas įteisinti santykių, susiduria su neužtikrintumu ir nesaugumu.

„Pavyzdžiui, paveldėjimo klausimas – dabar kažką užgyvenome kartu ir jei taip nutiktų, kad aš arba mano vyras numirtų, tai turėtume sumokėti paveldėjimo mokestį.

Nėra reguliuojami ir sveikatos klausimai, jeigu tektų spręsti rimtus klausimus, juos turėtų spręsti tėvai. Skyrybų atveju irgi – viskas priklausytų nuo mūsų geranoriškumo, o surasti jį, tarkime, konfliktinėje situacijoje būtų sudėtinga“, – apie iššūkius kalbėjo A.Baležentis.

Iššūkiai porą lydi ir kasdienybėje: „Pavyzdžiui, sporto klube yra pasiūlymų, nuolaidų šeimoms, tai jeigu ateina vyrų pora, jie nori gauti nuolaidų, tu visada turi pasiaiškinti, pasiteisinti.“

Lietuva, kaip sakė T.V.Raskevičius, yra viena iš šešių Europos Sąjungos valstybių, kuriose nėra pripažįstama nei tos pačios lyties santuoka, nei partnerystė.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./LGBT bendruomenės simbolinė prezidento padrąsinimo akcija – piketas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./LGBT bendruomenės simbolinė prezidento padrąsinimo akcija – piketas

Vis dėlto sakyti, kad Lietuvoje nėra įvykę reikšmingų teisinių pokyčių, anot jo, nereikėtų.

„2019 m. sausį buvo priimtas Lietuvos Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kuriame konstatuota, kad LGBT asmenų diskriminacija yra neteisėta, asmens teisės negali būti ribojamos remiantis daugumos nuomone, o konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties pagrindu“, – apie teisinės sistemos pokyčius kalbėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas.

Ilgas procesas, bet atpildas džiugina

Nuo 2017 m. nacionaliniai teismai leido translyčiams asmenims išduoti naujus asmens tapatybės dokumentus be privalomojo chirurginės operacijos reikalavimo.

Nors galimybė, kaip T.V.Raskevičius tikino, aktuali, tačiau ja pasinaudoti dėl sudėtingo proceso translyčiai asmenys neskuba – 2019 m. tokių buvo devyni, 2018 – 14.

Lytį asmens tapatybės dokumentuose pasikeitusi medicinos studentė Ema Žemionytė pabrėžė, kad procesas turėtų būti supaprastintas: „Atpildas yra džiuginantis, bet reikėtų, kad tai įvyktų paprasčiau.“

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./LGBT bendruomenės simbolinė prezidento padrąsinimo akcija – piketas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./LGBT bendruomenės simbolinė prezidento padrąsinimo akcija – piketas

Paklausta, ar išsisprendė dalis problemų pasikeitus dokumentus, E.Žemionytė patvirtino: „Tave priima tokiu žmogumi, koks esi.“

Teisėsaugai trūksta informacijos

Ne mažiau iššūkių LGBT bendruomenei kyla ir dėl homofobiškų neapykantos komentarų internete. Dėl to į teisėsaugos institucijas besikreipęs ir teisinę kovą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) laimėjęs fotografas Pijus Beizaras apgailestavo, kad teisinės pagalbos nesulaukė iš Lietuvos institucijų, todėl savo orumą ginti teko tarptautiniame teisme.

„Ne iš karto į tarptautinį teismą kreipėmės, visos Lietuvos institucijos nesutiko pradėti tyrimo ir tokiu būdu tarsi pasityčiojo iš visos situacijos. Nusprendėm kreiptis, nes buvo didelis palaikymas iš visos bendruomenės, galvojau, kad jei mes to nepadarysime, kas kitas padarys?“ – kėlė klausimą P.Beizaras.

Jo nuomone, į neapykantos nusikaltimus Lietuvoje nėra reaguojama, nes teisėsaugos institucijoms trūksta informacijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?