Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai liepos 30 dieną priėmė LGBTQ+ eitynių Kaune organizatoriams palankų sprendimą – įpareigojo suderinimo dokumentą išduoti atsisakiusią Kauno miesto savivaldybės administraciją iki rugsėjo 1 dienos suderinti eitynių maršrutą.
Laukusi kone iki paskutinės apskundimo termino dienos, savivaldybė rugpjūčio 26 dieną nusprendė pateikti apeliacinį skundą. Ką apie tai mano eitynių organizatoriai „Kaunas Pride“?
„Per daug nenustebino tai, kad savivaldybė skundžia teismo sprendimą. Tai, kad vilkino (pateikti apeliacinį skundą – aut. past.), turbūt parodo tam tikra savivaldybės požiūrį. Ji akivaizdžiai trukdo renginiui įvykti. Kita vertus, visai gerai, kad nepaskutinę dieną skundas paduotas – yra dar savaitė, tad mes galime lengvai sulaukti sprendimo dar prieš rugsėjo 4 dieną“, – 15min teigė viena iš renginio organizatorių Viktorija Kolbešnikova.
Ji tikisi pozityvaus teismo sprendimo ir kad viskas įvyks taip, kaip suplanuota.
Pasak V.Kolbešnikovos, skubos tvarka Vilniuje panašiu atveju apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas per vieną dieną ir „Baltic Pride“ įvyko, tad teismų praktika suformuota.
„Savivaldybės sprendimas ne vykdyti teismo nutarimą, o jį skųsti, aišku, nuvylė, esame nusivylę savo miesto valdžia. Matome, kad merui visiškai nerūpi dalies miestiečių problemos, ypač tokiame sudėtingame politiniame klimate, kuomet daug neapykantos ir pykčio LGBT bendruomenė sulaukia. Neseniai buvo ir smurto atvejis Vilniuje. Matome, kokią poziciją savivaldybė prisiima, gaila, kad Kaunas vis dėlto nėra šiuolaikinė sostinė, o yra trinkelizacijos sostinė“, – nuomonę išsakė kaunietė V.Kolbešnikova.
Esame nusivylę savo miesto valdžia.
Paklausta, ar nesusidaro įspūdis, kad savivaldybės griežtą poziciją šiuo klausimu labiausiai formuoja vienas asmuo – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis – kaip jis pasakė, taip ir bus, – pašnekovė atsakė, kad spekuliuoti yra labai sunku.
„Manau, kad meras labai didelę įtaką Kaune turi ir labai dažnai neatsižvelgia į įvairių Kauno bendruomenių interesus. Savo mašinos numerius (BBD – aut. past.) galėtų vietoj vizitinės kortelės dalinti. Jo požiūrį į miestą geriausiai pasako“, – teigė viena iš eitynių Kaune organizatorių.
Miestas priklauso miestiečiams
Kauno valdžia leidimo organizuoti eitynių nesuteikė motyvuodama dalyvių saugumu.
Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde, be kita ko, akcentuojama, kad teismas negali įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos suderinti pareiškėjos organizuojamų eitynių pagal 3-iąjį pareiškėjos nurodomą maršrutą, kadangi tokia viešojo administravimo funkcija yra priskirta ne teismui, o būtent išimtinei savivaldybės kompetencijai ir tai patvirtina suformuota teismų praktika.
V.Kolbešnikovą tokia argumentacija prajuokino. Pasak jos, savivaldybė ar meras iš viso neturi teisės dalinti leidimų, juk miestiečiai neprašo „pono išeiti į miestą, tai yra derybų ir saugumo klausimas“.
„Miestas priklauso miestiečiams, o ne vienam verslininkui, kuris miestą reguliuoja pagal verslo interesus“, – reziumavo pašnekovė.
Paklausta, ar pavasarį, vos tik ėmus organizuoti eitynes, jai ar kitiems renginio sumanytojams teko bendrauti asmeniškai su V.Matijošaičiu, kviesti prisijungti į eitynes, ji atsakė, kad asmeninio pokalbio su meru niekad nebuvo, buvo kalbamasi tik su administracija – mero nuomonę V.Kolbešnikova žino tik iš spaudos.
Miestas priklauso miestiečiams, o ne vienam verslininkui.
„Tie komentarai, kuriuos jis išsakė spaudai, buvo akivaizdžiai diskriminaciniai. Pripažino, kad mieste gyvena įvairūs žmonės, bet pridūrė, kad normalūs žmonės turi gyventi, o ne kažkaip demonstruotis. Vadinasi, meras visiškai nepripažįsta LGBT žmonių problemų, nenori užtikrinti saugumo, suteikti teisės žmonėms pasisakyti apie jų problemas ir poreikius“, – nuomonę išsakė V.Kolbešnikova.
„Kaunas Pride“ jau vyksta
O jei, vis dėlto, antrasis teismo verdiktas šioje byloje bus neparankus eitynių organizatoriams, ar renginys rugsėjo 4 dieną vis vien įvyks? Juk prieš keletą dienų net generalinis komisaras Renatas Požėla viešai išsakė nerimą, kad rugsėjo 4 dieną planuojamo LGBT „Kaunas Pride“ renginio dalyviai jame planuoja dalyvauti ir tuo atveju, jeigu nepavyks su savivaldybe suderinti leidimo, neva dėl to kils policijai papildomų iššūkių užtikrinti viešąją tvarką.
„Keista, iš kur komisaras turi tokią informaciją. Mes kol kas vykdėme teismo sprendimą – iki šios dienos jis buvo aiškus. Dabar lauksim tolimesnio teismo sprendimo. Apie galimus kitus variantus svarstysime tik tuomet, kai turėsim sprendimą. Kažkokiu būdu LGBT bendruomenės balsas rugsėjo 4 dieną bus girdimas labiau nei iki dabar. Mes pripažįstame, kad nuo gegužės 15 dienos, kuomet paskelbėm „Kaunas Pride“ renginį, jis vyksta ir to neįmanoma atšaukti nei savivaldybei, nei jokiems teismo sprendimams“, – patikino V.Kolbešnikova.
Ar paruoštas planas B, pavyzdžiui, perkelti renginį vėlesniam laikui? Pašnekovė patikino, kad jai norisi tikėti, kad gyvenama ne Lenkijoje, o teismai vadovausis jau priimta praktika ir paseks Vilniaus pavyzdžiu.
„Tikimės, kad savivaldybė per daug teismo darbo laiko nešvaisto ir sprendimas bus priimtas lengvai. Tikimės, kad vis dar gyvename demokratinėje šalyje“, – vylėsi viena iš eitynių organizatorių.
Paklausta, ar nesibaimina dėl saugumo, ypač atsižvelgiant į riaušes, vykusias prie Seimo, kad visuomenė šiuo metu yra itin susiskaldžiusi, V.Kolbešnikova paaiškino, kad LGBT bendruomenė tokį nesaugumą jaučia visuomet – eitynių metu jis nebūtų niekuo išskirtinis.
„Turime nemažą savanorių būrį – apie 20 ar 30 žmonių, kurie prižiūrės saugumą. Kilus kokiam incidentui, bus perduota policijai.
Noriu pabrėžti, kad LGBT bendruomenė kiekvieną dieną gyvena nesaugiai. Apgailėtina nuolat kalbėti apie saugumą. Mes saugumo neturime ir dėl to jo reikalaujame. Tik išėję su didele mase kartu mes jo galime reikalauti viešai. Kuo mūsų daugiau rugsėjo 4 dieną susirinks, tuo saugiau jausimės. Bendruomenė jaučia nerimą, jai kyla daug abejonių dėl bendros politinės situacijos Lietuvoje, nes trukdoma laisvai susirinkti pagal konstitucinę teisę ir pareikšti savo reikalavimus, protestą.
Labai liūdna, kad reikia kalbėti apie susirinkimų įstatymą, o ne apie protesto turinį, kuris skirtas LGBT bendruomenės orumui ir saugumui užtikrinti“, – tai, kad pagrindinė problema nuslenkama į šešėlį, pabrėžė V.Kolbešnikova.
