Kreipimosi autorės reiškia paramą Vyriausybės iniciatyvai atsisakyti įstatymo nuostatos, jog nepilnamečiams kenkia ir turi būti ribojama tokia informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
„Mūsų, tėvų, auginančių LGBTQ+ vaikus, nuomone, pritarus siūlomiems įstatymo pakeitimams būtų sustiprinta pagarba žmogaus orumui, laisvei ir lygybei, įskaitant pagarbą netradicinės seksualinės orientacijos asmenų teisėms“, – rašoma pareiškime, kurį išplatino organizacija „Mamos už LGBTQ+ vaikus“.
„Mes auginame vaikus tradicinėse šeimose. Puoselėjame bendražmogiškąsias vertybes, mokome savo vaikus būti dorais ir pilietiškais, savo šalies įstatymus gerbiančiais žmonėmis. Mūsų vaikai nesiskiria nei nuo savo bendraamžių, nei nuo savo brolių ir seserų. Jie turi tas pačias pareigas, jiems keliami tie patys reikalavimai, kaip ir bet kuriam šeimoje augančiam vaikui, tačiau mūsų valstybėje jie turi ne visas teises“, – teigia kreipimosi autorės.
Organizacijos vardu kreipimąsi pasirašė Rasa Račienė ir Lina Plieniūtė.
Jos teigia, kad šiuo metu galiojančios Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos išskiria jų vaikus iš kitų.
„Gimę netradicinės seksualinės orientacijos, turėdami tėvus ar globėjus, seseris ir brolius bei kitus giminaičius, šie vaikai jau ankstyvame amžiuje yra išskiriami kaip kažkuo blogesni. Kaip nenusipelnę ateityje kurti šeimos, kurios modelį geriausiai pažįsta. Pačiu pažeidžiamiausiu paauglystės laikotarpiu jie yra atstumiami pačios Valstybės. Iš aukščiausius postus turinčių politikų jie nesulaukia palaikymo kurti ateityje santykius, kaip jų tėvai ir vyresni broliai, sesės, tačiau nuolatos girdi komentarus apie jų netinkamumą turėti savo šeimą suaugus“, – teigiama pareiškime.
„Paauglystės laikotarpiu patiriamas atstūmimas ne vieną jaunuolį paskatina savižudybei, sergamumas depresija tarp LGBTQ+ jaunimo yra labai aukštas. Patikimos, moksliškai pagrįstos informacijos draudimas skelbti vaikų ugdymo įstaigose skatina jos paieškas socialiniuose tinkluose, internete. Tai sukuria didelę tikimybę gauti netikslią, iškreiptą informaciją, galinčią atnešti daug žalos mūsų vaikams“, – rašo autorės.
Mamos teigia, kad prieš jų vaikus vykdomi fiziniai ir emociniai išpuoliai, kurie stebimi ir realiame gyvenime, ir internetinėje erdvėje.
Jos teigia, kad nors minimas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas turėtų apginti vaikus nuo šių išpuolių, tačiau Teisinė praktika Lietuvoje rodo priešingas tendencijas: dauguma bylų, kurios siejamos su seksualinių mažumų niekinimu, ne vienu atveju yra nutraukiamos ar net nepradedamos nagrinėti.
Pasak autorių, nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme yra ne vienas punktas, kuris šiandien yra be galo svarbus visuomenei: agresyvumo skatinimas, nepagarba gyvybei, skatinimas lošti, priklausomybės nuo narkotinių, toksinių ir psichotropinių medžiagų, tabako ir alkoholio.
„Apsaugokime vaikus nuo iš tiesų žalingą poveikį turinčių reiškinių. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas yra svarbus dokumentas, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus nuo galimos žalos, tačiau jis neturėtų būti nukreiptas prieš prigimtinius dalykus ir neturėtų kelti priešpriešos, skatinti diskriminacijos“, – teigiama kreipimesi.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vyriausybė siūlo nebedrausti nepilnamečiams pasakoti apie LGBTQI
Įstatymo pataisas pateikė Teisingumo ministerija, reaguodama į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.
Bylą Strasbūro teisme iškėlė dabar jau mirusi rašytoja Neringa Macatė, kuri ginčijo Lietuvoje sustabdytą jos knygos „Gintarinė širdis“ leidybą.
Pasakų rinkinį, kuriame aprašomi tos pačios lyties asmenų santykiai, 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių knygos platinimą sustabdė.
