„Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad demokratija yra fundamentalus Europos viešosios tvarkos bruožas. Demokratiškos visuomenės skiriamieji ženklai – pliuralizmas, tolerancija ir liberalios pažiūros. Todėl nors ir kartais individualūs poreikiai turi paklusti grupės interesams, tačiau demokratija nereiškia, kad daugumos valia visada turi viršenybę: turi būti užtikrintas teisingas ir tinkamas elgesys su mažumomis ir panaikintas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi“, rašoma LGL laiške.
V.Simonko vadovaujama organizacija atkreipia dėmesį, kad LR Seimas praėjusį penktadienį skubotai pritarė šio įstatymo projekto tolesniam svarstymui. Esą akivaizdu, kad pateikta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisa, kuria siūloma bausti už „viešą homoseksualių santykių propagavimą“, demokratija nėra užtikrinama. Netgi priešingai – Europos šalims liberalėjant, Lietuva grįžta į cenzūros, diskriminacijos ir susidorojimo su netradicinės lytinės orientacijos asmenimis laikus.
„Pabrėžtina, kad dorovė, kaip siūlomos pataisos aiškinamajame rašte nurodytas tikslas, yra šiuo metu tinkamai ginama ATPK 214 str., 21419 straipsnių bei visu BK XLIV skyriumi. Atkreiptinas dėmesys, kad nepagrįstas asmenų grupės lytinės orientacijos pagrindu išskyrimas neprisideda prie dorovės apsaugos, bet tokiu būdu tik siekiama dar didesnio ir neproporcingo seksualinių mažumų saviraiškos laisvės suvaržymo bei bauginančios, priešiškos ir žeminančios aplinkos minėtų asmenų grupei sukūrimo visuomenėje. Akivaizdu, kad tokios pataisos priėmimu Seimas įtvirtintų neteisėtą ir prieštaraujančią LR Lygių galimybių įstatymo 5 str. 1 p. tiesioginę diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu“, – į Seimą kreipiasi LGL.
Pasak jų, nors aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymo pataisa neprieštarauja tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams, kaip pataisos subjektai įvardijami asmenys išskirtinai lytinės orientacijos pagrindu.
„Europos Sąjungoje diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu aiškiai draudžia Europos Bendrijos (Amsterdamo) sutarties 13 str. nuostatos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21(1) str. nuostatos. Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad Europos žmogaus teisių konvencijos 14 str. nurodyta apsauga nuo diskriminacijos taikoma visoms konvencijoje išdėstytoms teisėms, įskaitant ir lytinę orientaciją (Salgueiro da Silva Mouta prieš Portugaliją, L. ir V. prieš Austriją, S.L. prieš Austriją). Pabrėžtina, kad draudimai, kuriuos siekiama įtvirtinti minėtomis pataisomis, ne tik prieštarauja nacionalinės teisės aktams, bet ir pirminei Europos Sąjungos teisei bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai“, – teigiama laiške.
LGL aiškina, kad dėl plačios ir neaiškios įstatymo projekte vartojamos viešo propagavimo sąvokos Lietuvos įstatymų leidėjas sukuria pagrindą fundamentalių žmogaus teisių pažeidimams. Tokiu būdu esą bus sukurtos prielaidos piktnaudžiauti kardomosiomis priemonėmis t. y. suėmimu, dokumentų konfiskavimu, laikinu sulaikymu, asmens apžiūra, krata bei kitomis procesinėmis priemonėmis.
Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Dudgeon prieš Jungtinę Karalystę pripažino, kad įstatymai, kurių pagrindu homoseksualūs asmenys patiria nuolatinį stresą, baimę, psichologines kančias, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 str., ginančiam teisę į privatų gyvenimą.
Taip pat pastebima, kad siūlymu įtvirtinti atsakomybę už homoseksualių santykių propagavimą yra siekiama sudaryti palankias sąlygas susidorojimui su organizacijomis ginančiomis homoseksualių asmenų teises bei kitų toleranciją skatinančių iniciatyvų slopinimui.
Laiške pabrėžiama, kad įstatymo pakeitimo projektas prieštarauja Konstitucijos 25 straipsnio 2 daliai „Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“ ir 29 straipsniui „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“ bei konstituciniams lygiateisiškumo, teisės į informaciją ir kt. principams. Jeigu bus pritarta tokiai neapibrėžtai, Konstitucijai prieštaraujančiai pataisai, ją pradėjus taikyti praktikoje, jos neišvengiamai lauktų konstitucinis procesas. Tai d iskredituotų jau ir taip nuo nepamatuotų teisės normų apsunkusią Lietuvos teisės sistemą.
Dėl aukščiau išvardytų priežasčių LGL prašo parlamentarų nepritarti šiam projektui kaip prieštaraujančiam ne tik nacionaliniams teisės aktams, bet ir Europos teisei.
