Lietuvos gėjų lyga (LGL) antradienį paskelbė, kad organizaciją pasiekė neraminančios žinios iš Pabradės užsieniečių registracijos centro (URC). Anot LGL atstovų, bado streiką skelbia čia apgyvendinti LGBTQ+ asmenys.
LGL atstovė Monika Antanaitytė teigė, kad šiuo metu laikinojo apgyvendinimo laikotarpis be teisės išvykti už URC ribų yra pratęsiamas, tai LGBTQ+ prieglobsčio prašytojų netekina. Žmonės jaučiasi lyg kalėjime. „Kai kurie LGBTQ+ asmenys URC gyvena nuo vasaros, o jų laikinojo apgyvendinimo terminai be teisės judėti už URC teritorijos toliau pratęsiami, tačiau prieglobsčio prašytojai vis dar neturi galutinių atsakymų savo prieglobsčio procedūroje“, – sakė M.Antanaitytė.
„LGL pasiekiantys prieglobsčio prašytojų pranešimai patys įvairiausi – nuo netinkamos geriamojo vandens kokybės iki procedūrinių pažeidimų. Pratęsus laikinojo apgyvendinimo terminus dar 6 mėnesiams (be teisės judėti už URC teritorijos ribų), žmonės lieka įkalinti nežinioje dėl savo ateities. LGL duomenimis, tarp LGBTI prieglobsčio prašytojų yra asmenų, turinčių specialiųjų sveikatos poreikių, todėl susiklosčiusi situacija kelia didelę įtampą“, – rašoma LGL pranešime, išplatintame socialiniuose tinkluose.
M.Antanaitytė teigė, kad pabėgėliai skundžiasi, kad nėra užtikrinamos pabėgėlių sveikatos priežiūros paslaugos. „Žmonės turi tam tikrų specialiųjų poreikių. LGL organizaciją pasiekia informacija, kad tie poreikiai nėra iki galo užtikrinami“, – teigė M.Antanaitytė.
LGL atstovė atsisakė atskleisti, kokie konkrečiai sveikatos priežiūros poreikiai nėra užtikrinami, kadangi, anot jos, tai konfidenciali informacija.
LGL pranešime ragina institucijas užtikrinti Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ir standartus užtikrinti žmogaus teises
LGL vadovas Vladimiras Simonko jarmo.net teigė, kad pabėgėlių teisių klausimais Lietuva atsilieka. Anot jo, nors privalu vadovautis tarptautinėmis normomis, to nėra daroma. Žinoma, jis atkreipė dėmesį, kad tarp atsiradus nemažai LGBTQ+ asmenų, valdžios įstaigos nežino, kaip į pastaruosius reaguoti.
„Matome, kad ne visada mūsų valdžiai užtenka jautrumo spręsti šį klausimą“, –sakė V.Simonko.
Jis teigė, kad LGBTQ+ pabėgėliai yra jautri visuomenės grupė, kuriai būtina skirtin ypatingą apsaugą ir dėmesį. „Mano manymu, Lietuva neišlaikė žmogaus teisių egzamino. Skriejo kritika dėl žiauraus elgesio“, – sakė LGBTQ+ teisių aktyvistas
V.Simonko kalbėjo, kad Lietuva tapo pirmąja LGBTQ pabėgėlius iš Čečėnijos 2017 metais priėmusi valstybė Tuomet kilo grėsmė LGBTQ+ asmenų gyvybei, kadangi šioje valstybėje neheteroseksualios asmenis žudė. Anot LGL vadovo, tuomet Lietuvos LGBTQ+ teisių organizacijos nusprendė imtis lyderystės šiuo klausimu. Tuo metu Užsienio reikalų ministro pareigas einant Linkevičiui, LGL paprašė valdžios dirbti su LGBTQ+ pabėgėliais. Maždaug metus truko integracijos procesas, jo metu LGBTQ+ asmenys bijojo persekiojimo, kadangi ir Lietuvoje galėjo būti Čečėnijos užsienio žvalgybos agentų.
„Buvo informacijos, kad gali būti tam tikri nurodymai tuos žmones medžioti kitose šalyse. Taigi, jie agentai galėjo infiltruotis ir Lietuvoje“, – sakė V.Simonko.
Jarmo.net kreipėsi komentaro Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centrą. Sulaukus atsakymo publikacija papildyta.
