Laikinasis Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas jau anksčiau teigė, kad taryba greičiausiai patvirtins ir partijos valdyboje daugumos palaikytą scenarijų – nenaikinti Liberalų sąjūdžio, tęsti veiklą nekuriant naujų darinių. Taip ir atsitiko.
„Jokių naujienų, jokių staigmenų neįvyko. Gruodžio 9 d. – partijos suvažiavimas“, – teigė E.Gentvilas.
Anot jo, 100 į tarybą atvykusių jos narių per balsavimą pasisakė už Liberalų sąjūdžio veiklos tęstinumą, o du – už naujos partijos kūrimą.
Taip pat balsuota dėl naujojo partijos pirmininko rinkimų ir kaip jie turėtų vykti – ar tradiciškai per suvažiavimą, ar tiesiogiai.
„Daugelis norėtų tiesioginių rinkimų, bet laikas yra suspaustas. Taigi už tiesioginius rinkimus pasisakė 37, o už tradicinius per suvažiavimą – 64 tarybos nariai“, – pranešė E.Gentvilas.
Klausimas dėl partijos pirmininko rinkimų pobūdžio buvo vienas aktualesnių, nes partijos narių apklausa šią savaitę parodė, kad didžioji dauguma norėtų visuotinių naujojo pirmininko rinkimų.
Pagal partijos įstatus, visuotiniai pirmininko rinkimai gali vykti ne anksčiau nei likus 6 mėnesiams iki buvusio pirmininko kadencijos pabaigos.
Pusmetis bus likęs gruodžio 11 dieną, tačiau neeilinį suvažiavimą siūloma surengti gruodžio 9 dieną.
„Pacituosiu klasiką Remigijų Šimašių: persirengusi kita suknele panelė nepasidaro kita“, – pridūrė laikinasis Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
E.Gentvilas pats dar nežino, ar dalyvaus naujojo pirmininko rinkimuose. Jis teigė apie būsimą sprendimą svarstysiantis savaitę.
Atsistatydinęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas sostinės meras Remigijus Šimašius irgi tvirtino, kad persikrikštijimas nieko neduos.
„Esu vienareikšmiai už tą scenarijų, kad liberalai neturi persikrikštyti, kažkaip vartytis kūliais ir apsimetinėti, kad su ta pačia komanda, su tais pačiais žmonėmis būsime kažkokie kitokie“, – sakė jis.
„Šiandien didysis iššūkis yra kaip geriau atstovauti savo rinkėjams, kaip padaryti, kad liberalios idėjos būtų labiau girdimos ir kaip padaryti, kad žmonės, kurie šiandien yra Seime, kad jie būtų suprantami, kaip atstovaujantys šioms idėjoms, realizuojantys tas idėjas“, – pridūrė jis.
"Partija nepasirengusi sprendimui"
Tuo metu naują liberalų partiją siūlęs steigti europarlamentaras Petras Auštrevičius apgailestavo, kad partija šiam žingsniui dar nesubrendo.
„Gal partija nepasirengusi tokiam sprendimui, kokį mes siūlėme imtis. Bet ar gali gatvėje paimti praeivį ir pervesti per gatvę jam nesutinkant? Kol kas mes esame tokioje būklėje, kad nėra politinio supratimo, pritarimo tokiam žingsniui, kuris, mano manymu, būtų geriausias šiuo metu“, – po tarybos posėdžio žurnalistams sakė P. Auštrevičius.
Kita vertus, jis pabrėžė neketinantis palikti Liberalų sąjūdžio.
Politikas taip pat džiaugėsi, kad „pagaliau partijoje pradėta kalbėti atvirai apie esamą situaciją, mažiau neaiškumų, apvalių frazių“.
Pasak P.Auštrevičiaus, prie naujos partijos kūrimo idėjos gali būti grįžta vėliau.
„Prasidės teismo procesas, kuris nebus lengvas, vėl iškels daugelį įdomių faktų ir pan. Neabejoju, kad Lietuvos visuomenė labai seks tą įvykį, tikrai jis sukels didžiulį susidomėjimą.
Gali būti vėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų. Šį kartą tik pusmečiui valstybės dotaciją nukirpo, o kas gali pasakyti, kaip bus toliau. Ateitis mus gali nuteikti ir kitokiems sprendimams“, – svarstė liberalas.
Sukritikavo kritikus
E.Gentvilas jau anksčiau šeštadienį jis dar kartą pasisakė už Liberalų sąjūdžio išsaugojimą: „Mes turime nuryti seiles, nuryti nuoskaudas ir atidirbti.“
E.Gentvilas: „Ne mes turėsime įrodyti savo nekaltumą – kažkas turės įrodyti mūsų kaltę. Tokie yra teisinės valstybės principai.“
„Mūsų teisinė pozicija – nelaikyti savęs auka. Turime laikyti kaip solidūs žmonės ir pasakyti: civilizuočiausias problemų sprendimų būdas teisinėje valstybėje yra teisiniai sprendimai ir teismai. Teismuose ginsime visas savo pozicijas.
Aš ir toliau nematau jokios partijos kaltės. Ji turės būti įrodyta. Ne mes turėsime įrodyti savo nekaltumą – kažkas turės įrodyti mūsų kaltę. Tokie yra teisinės valstybės principai“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Tiesa, jis pripažino, kad liberalios idėjos ir vertybės yra gerokai amžinesnės ir svarbesnės negu partija kaip institucija.
„Tačiau būtent Liberalų sąjūdis yra atsakingas už atstovavimą liberalioms idėjoms visuomenėje. Neturime pasitraukti iš šio kelio ir turime galvoti ir apie institucinę atsakomybę už dalykus, svarbius ne tik mums, partijai, bet ir gerokai platesnei visuomenės daliai“, – teigė laikinasis Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
E.Gentvilas nepagailėjo kritikoms kitoms partijoms ir atvirai įgėlė konservatoriams.
„Nė vieno Liberalų sąjūdžio vadovaujančio žmogaus nebėra viešųjų įstaigų valdymo organuose, kas kitose partijose tebevyksta.
Nepaisant to, gerbiamieji, mes visada žinome, kad atsiras koks nors gabrielius, kuris pasakys, jog mes dar nepakankamai atsinaujinome, dar nepakankamai išsivalėme.
Gerai. Spręsdami savo problemas, mes ateisime iki to taško, kai pakelsime ir kitas problemas. Tad karksėti per daug nereikia“, – tvirtino E.Gentvilas.
„Klaidų ir klaidelių, mes, be abejo, padarėme. Tokių einamųjų. Rimtų taktinių ir strateginių klaidų mes nepadarėme – partija ėjo išsiskaidrinimo kryptimi, ir tik kokie nors gabrieliai gali šitų dalykų nematyt, nes tai jiems nenaudinga“, – pridūrė laikinasis Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
Įtarimų lavina
Vadovybės krizė Liberalų sąjūdį ištiko po rugsėjį teisėsaugos pateiktų įtarimų šiai partijai politinės korupcijos byloje, apie kuriuos ir kalbėjo E.Gentvilas.
Prieš kelias savaites ragindami imtis aktyvesnės reakcijos, esminių pokyčių ir neatidėliotinų veiksmų šaukiant neeilinį suvažiavimą iš partijos vicepirmininkų pasitraukė europarlamentaras P.Auštrevičius, Seimo narys Vitalijus Gailius ir Marcijonas Urmonas.
Netrukus reaguodamas į šį pasitraukimą iš partijos pirmininko pareigų atsistatydino ir Vilniaus meras R.Šimašius. Liberalų sąjūdžio vairą laikinai perėmė pirmasis pirmininko pavaduotojas E.Gentvilas.
Pastarasis šeštadienį tikino, kad nors P.Auštrevičiaus ir jo vizijos dėl partijos ateities nesutampa, jokių pykčių jie vienas kitam nejaučia. P.Auštrevičius įpusėjus uždaroms tarybos diskusijoms prabėgdamas pro žurnalistus pasidžiaugė: „Pagaliau mes kalbamės!“
E.Gentvilas šeštadienį tarybos narius informavo, kad lapkričio mėnesį turėtų būti baigtas su Liberalų sąjūdžiu susijęs ikiteisminis tyrimas, tada vyks susipažinimas su bylos medžiaga. Ją, E.Gentvilo žiniomis, sudaro apie 100 tomų.
„Manau, su mūsų epizodais ten ne daug susiję. Kitų metų pradžioje, tikėkimės, prasidės teismas, kuris pravers slaptuosius archyvus kaip su Lee Harvey Osvaldu, ir žinosime, kas ką mūsų vardu prišnekėjo, kas ką mūsų vardu prašė ar prižadėjo“, – sakė laikinasis Liberalų sąjūdžio vadovas.
„Teisėsauga įvardijo, kad juridinio asmens kaltė kyla iš fizinio asmens kaltės. Šis santykis mums labai svarbus – kas mumis manipuliavo, kas už mus kalbėjo neturėdamas jokių teisių ar įgaliojimų. Tai paaiškės tik teismo proceso metu“, – tvirtino jis.
Įvertinusi teisėsaugos gautą informaciją Vyriausioji rinkimų komisija nustatė šiukščių pažeidimų Seimo rinkimų kampanijos metu ir Liberalų sąjūdžiui neskyrė pusmečio beveik 400 tūkst. eurų dotacijos.
Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Liberalų sąjūdis gavo naudos per partijos pirmininko, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Eligijaus Masiulio ir partijos valdybos nario, Seimo nario Š.Gustainio galbūt neteisėtą veiklą.
Įtariama, kad E.Masiulis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, taip pat kyšius nematerialia forma.
Taip pat įtariama, kad Š.Gustainis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš R.Kurlianskio už koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 8700 eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, organizuojant politinės partijos narių mokymus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šią savaitę atmetė Liberalų sąjūdžio viltį gauti VRK nuspręstą neskirti dotaciją atmesdamas liberalų skundą.
Siūlė sumokėti 45 tūkst. eurų?
E.Gentvilas: „Mums buvo pasiūlyta sumokėti tariamai gautą naudą – 45 tūkst. eurų ir tada neprarasti valstybės dotacijos – 400 tūkst. eurų.“
E.Gentvilas per posėdį paskelbė, kad Liberalų sąjūdžiui siūlyta sumokėti 45 tūkst. eurų už gautą naudą per mokymus, kad partija neprarastų valstybės dotacijos, tačiau šis siūlymas atmestas, kad tai nebūtų panaudota baudžiamojoje byloje, šeštadienį per partijos tarybos posėdį sakė laikinasis liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas.
„Mums buvo pasiūlyta sumokėti tariamai gautą naudą – 45 tūkst. eurų ir tada neprarasti valstybės dotacijos – 400 tūkst. eurų“, – teigė E.Gentvilas.
Liberalų sąjūdžio tarybos nariams jis neįvardijo, kas partijai buvo pateikęs tokį pasiūlymą. Vėliau laikinasis vadovas žurnalistams paaiškino, kad tokių pasvarstymų būta tarp partijos narių.
Anot jo, pasiūlymas atmestas, kad paskui nebūtų panaudotas prieš partiją nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme.
„Situacija yra neordinari, nes dar yra baudžiamoji byla, kurioje pateikti įtarimai. Toje būtų pasakyta: Liberalų sąjūdis pripažino kaltę ir susimokėjo gautą naudą“, – teigė E.Gentvilas.
„Atrodo labai gundantis dalykas. Susimokame pripažindami, kad gauname naudą, vadinasi, esame kalti, susimokame, ir tada iš mūsų neatimama dotacija“, – pridūrė E.Gentvilas.
Jis ir prieš teismui paskelbiant sprendimą, ir penktadienį buvo susitikęs su Šiaulių banko, kuriam Liberalų sąjūdis yra skolingas 530 tūkst. eurų, atstovais ir derėjosi dėl paskolos grąžinimo terminų atidėjimo.
Pagal planą, liberalai turėjo bankui 270 tūkst. eurų grąžinti lapkritį, jei tiksliau, lapkričio 5 dieną, o dar 260 tūkst. eurų – kitų metų balandį.
E.Gentvilas: „Bankas geranoriškai žiūri į mus kaip ilgametį partnerį. Priimtas abipusis sprendimas mūsų negalabyti.“
Į partijos tarybą laikinasis pirmininkas atsinešė gerų žinių: su Šiaulių banku vakar pasirašytas susitarimas, kad lapkričio 5-oji keičiama į lapkričio 20-ąją. Tai reiškia, kad paskolos grąžinimo terminas atidedamas.
„Viena dalis – iki lapkričio 20 d., kita – iki sausio 1-osios ir paskutinė dalis – iki kitų metų balandžio kartu su likusia paskolos dalimi. Kitaip tariant, bankas geranoriškai žiūri į mus kaip ilgametį partnerį. Priimtas abipusis sprendimas mūsų negalabyti“, – teigė E.Gentvilas.
„Per tą laiką (iki tų metų pavasario, – red.) tikrai gausime 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio auką ir manome, kad kitų metų balandį gausime valstybės dotaciją. Jei būtume gavę šių metų rudens valstybės dotaciją, tai tikrai nebūtų kilę jokių nesklandumų.
Įsivaizduoju partijos finansinius srautus iki kitų metų gegužės, jie yra pakankami paskolai grąžinti, tik sunkumas atsiranda štai šituo laikotarpiu, reikia kitokio paskolos grąžinimo grafiko“, – prieš tai, penktadienį, aiškino Liberalų sąjūdžio vadovas.
