Pats P.Auštrevičius po nesėkmės telefonu neatsiliepia. Kad parašų nepavyko surinkti, jis pripažino socialiniame tinkle „Facebook“.
„Netrukus VRK grąžinsime užpildytus parašų rinkimo lapus – džiugu, jog pavyko surinkti tiek daug, tačiau tuo pat metu gaila, jog pritrūko tiek nedaug“, – rašė jis.
Europos Parlamento rinkimuose dalyvauti ketinantis P.Auštrevičius dėkojo visiems išreiškusiems palaikymą europietiškos Lietuvos idėjai ir pridūrė: „Darbai nesustoja, pradėtą žygį už Europietišką Lietuvą tęsime ir toliau – prisijunk!“
E.Gentvilas: partija parašų rinkimo nekoordinavo
Vertindamas tai, kad į prezidentus besitaikančiam P.Auštrevičiui nepavyko surinkti parašų ir jis kris iš kovos prezidento rinkimuose, E.Gentvilas teigė, kad pretendento štabas parašų rinkimo nekoordinavo.
„Aš tik žinau, kad jo štabas labai nekoordinavo šito dalyko. Vakar mes paklausėme, kiek trūksta parašų, sako, 5 tūkst. Klausėme, kiek tikitės iš išdalintų lapų parvežt, šiandien turėjo ar vakar vakare suvežt, atsakymas buvo tarp 4 ir 8 tūkst. Kai tokia didžiulė amplitudė, reiškia nesiorientavo, kiek yra“, – ketvirtadienio pavakarę 15min teigė politikas.
Partija, anot jo, dėjo pastangas, kad parašai būtų surinkti.
„Mes mobilizavom partijos žmones. Ir šiandien per 8 val. vien elektroninių parašų padaugėjo 700. Buvo galima anksčiau, bet kai mums sakoma, kad viskas gerai ir neprašoma pagalbos... Mes savo pagalbą suteikėme visą, – kalbėjo E.Gentvilas. – Kad yra problemos su parašų surinkimu, Petras pasakė šeštadienį. Vakar dar paklausėm kaip, sakė, na, turbūt bus, nes dar turi atvežti nuo 4 iki 8 tūkst. [parašų].“
Kad yra problemos su parašų surinkimu, Petras pasakė šeštadienį.
Kaltino įstojus per vėlai
Klausiamas, ar negaila, kad liberalams prezidento rinkimai baigti, E.Gentvilas tikino, kad ne tai esmė.
„Aš įsivaizdavau, kad mes nutarėme anksti iškelti kandidatą į prezidentus. Mes tą padarėme praėjusių metų balandžio 14-ąją. Aš tikėjausi, kad bus aktyvi rinkimų kampanija ir bus mūsų kandidatas, kuris kalbės pozityvius dalykus. Deja, tai prasidėjo per vėlai“, – apgailestavo Liberalų sąjūdžio pirmininkas.
Jis tikino vylęsis, kad pozityvi žinia iš P.Auštrevičiaus pusės atsvers naujienas apie korupcijos bylą ir įtarimus partijai.
„Tai turėjo būti pozityvi atsvara ir jos nebuvo. Šitų dalykų labai gaila. Na, ir žinoma, dabar gaila, jeigu čia taip atsitinka“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Teiraujantis, ar P.Auštrevičius kaip kandidatas pateisino lūkesčius skleisdamas tas pozityvias ar liberalizmo idėjas, liberalas iš pradžių teigė šio klausimo nekomentuosiantis, bet vėliau pridūrė: „Aš tik prisimenu, kad mūsų požiūriai kirtosi visada. Na, sakysime, jo pasakymas spalio mėnesį E.Jakilaičio laidoje, kodėl toks neaktyvus kandidatavimas. Tai buvo pasakyta – nešvęskime Kalėdų spalio mėnesį. Man visada atrodė kitaip.“
Vis dėlto E.Gentvilas tikino nenorintis sumenkinti P.Auštrevičiaus įdirbio.
Gali nepasisekti.
„Viskas tvarkoje. Gali nepasisekti. Bet aš manau, per mažai sutelktos komandos, ar savanorių pagrindu, pritrūko“, – kalbėjo jis.
Pinigus žadėjo po dviejų savaičių
Tiesa, P.Auštrevičius rinkimų kovoje dalyvavo savo lėšomis, be partijos paramos. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, P.Auštrevičius turėjo surinkęs daugiau nei 4,6 tūkst. eurų aukų. Iš jų 2,6 tūkst. eurų rinkimų kampanijai skyrė pats pretendentas.
Partija iki surenkant parašus tikėjimo savo keliamu kandidatu nedemonstravo ir jam nebuvo pervedusi nė euro.
Kaip 15min pasakojo E.Gentvilas, partija P.Auštrevičiaus kampanijai pinigų buvo numačiusi pervesti balandžio 15-ąją.
„Jam valdybos sprendimu paskirta 30 tūkst. eurų, tačiau pervesime tuos pinigus balandžio 15 dieną, kai gausime pavasarinę dotaciją“, – trečiadienį teigė jis.
Ketvirtadienį paaiškėjo, kad remti nebebus ko – P.Auštrevičiui nepavyko perlipti parašų rinkimo laiptelio.
Prezidento rinkimai – tik apšilimas?
Kalbėdamas su 15min dar trečiadienį E.Gentvilas nevertino P.Auštrevičiaus galimybių prezidento rinkimuose, tačiau išreiškė viltį dėl vieno mandato Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Čia pirmuoju numeriu taip pat pretenduoja P.Auštrevičius.
„Aš manau, kad mūsų šansai geri. Savivaldos rinkimuose, nekeldami sąrašų, pavyzdžiui, tokiuose apskričių centruose kaip Marijampolė ar Utena, mes gavome 6 proc. rinkėjų balsų. Iš viso 12-oje savivaldybių nekėlėme kandidatų sąrašų. Dabar per visą Lietuvą balsuojant [EP rinkimuose], aš tikrai manau, kad mes ir 8, ir 9 proc. galime gauti. Vilniuje, Klaipėdoje ar Kaune irgi gausime daugiau negu per savivaldos rinkimus, kur komitetai didelę dalį balsų pasiėmė“, – dėstė E.Gentvilas ir prognozavo, kad partija EP rinkimuose iškovos vieną mandatą.
Kita vertus, kai pernai rudenį vyko Seimo nario rinkimai Zanavykų vienmandatėje apygardoje, Liberalų sąjūdis susidūrė su ta pačia parašų rinkimo problema.
Partijos iškeltas Haroldas Glauzeris tuomet pripažino nesurinkęs tūkstančio reikiamų parašų.
Rinkimuose – „realistiški“ šansai
Trečiadienį kalbintas P.Auštrevičius savo šansus prezidento rinkimuose teigė vertinantis „labai realistiškai“ ir tikino, kad pagrindinis siekis – dalyvauti viešoje diskusijoje.
„Pagrindinis dalykas, ką aš ir darau, dalyvauju viešoje diskusijoje ir atstovauju liberaliai politikai, atviros visuomenės ir žmogaus teisių principams“, – kalbėjo P.Auštrevičius ir aiškino, kad tai svarbu, kai „tiek atsirado tokių, kurie nori apriboti, pateikti savo suvaržytos visuomenės, nelaisvos visuomenės, vaučerinės ekonomikos modelius“.
Europos Parlamente Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijoje šiuo metu dirbantis P.Auštrevičius trečiadienį teigė ir toliau sieksiantis, kad Europos Sąjunga būtų „vieninga ir stipri Europos Sąjunga kaip niekad anksčiau“.
Aš tikiuosi, kad Lietuvos rinkėjas, kuris jau pajuto narystės ES naudą, vertins tuos, kurie ir toliau remia šį kelią.
„Aš tikiuosi, kad Lietuvos rinkėjas, kuris jau pajuto narystės ES naudą, laisvo judėjimo, padidėjusių ekonominių galimybių naudą, vertins tuos, kurie ir toliau remia šį kelią. Aš tikiuosi, kad žmonės yra labai praktiški, mato tuščius pažadus ir tuos pažadus, kurie yra įgyvendinti“, – vylėsi politikas.
Pažymėjus, kad šiuose EP rinkimuose dalyvauja visuomeniniai komitetai, yra ir euroskeptiškoms pažiūroms atstovaujančių, P.Auštrevičius teigė, kad komitetai grėsmės nekelia, priešingai, laukia įdomios diskusijos.
-
Petras Auštrevičius: Europietiška Lietuva – mano tikslas, pareiga ir pašaukimas
-
Kandidatų EP rinkimuose popuri: būrys Seimo narių, A.Šedžius ir V.Šustauskas
-
Be Vilniaus mero posto likęs A.Zuokas: „Aš mielai išvažiuočiau į Europos Parlamentą“
-
Naglis Puteikis – ant slidžios ribos: VRK pristatė 21,3 tūkst. rėmėjų parašų
„Turėsime labai aiškiai apibrėžtas stovyklas – už ir prieš. Man rodos, kad Lietuvos politinėje kampanijoje Europos Parlamento rinkimų metu niekad anksčiau nebuvo taip radikalizavęsi šitie poliai. Matyt, girdėsime labai įdomių argumentų iš abiejų pusių. Ir galite nuspėti, kad aš tikrai būsiu toje pusėje, kuri kalba už stiprią, vieningą, Lietuvai naudingą narystę ES“, – dėstė europarlamentaras.
Pagrindinis dalykas, ką aš ir darau, dalyvauju viešoje diskusijoje.
Liberalų sąjūdis 2019 metais Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose dalyvauja ištiktas įtarimų – „MG Baltic“ ir politinės korupcijos byloje partija įtariama kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu. Partija su įtarimais nesutinka.
Būtent dėl minėto fono, E.Gentvilo manymu, iš Liberalų sąjūdžio traukiasi nariai: 2017 metų pabaigoje jų buvo 8066, 2018 metų pabaigoje – 7407.
„Išėjo dalis žmonių su komitetais. Tų žmonių narystė buvo sustabdyta. Sustabdžius narystę jie lieka partijos sąrašuose, tačiau dalis iš karto pasuko į R.Šimašiaus ir A.Armonaitės kuriamą partiją, ir jie išstojo iš partijos“, – kalbėjo partijos pirmininkas.
Aktyvių narių – apie 3 tūkst.
Jis teigė, kad „išstojimo bumas“ vyko rudenį ir praėjo. O šiuo metu situaciją esą stabilizavosi, yra ir norinčių prisijungti.
„Praėjusią savaitę Vilniuje buvo keturi nauji pareiškimai“, – teigė E.Gentvilas.
„Aktyvių narių mes turime žymiai mažiau negu 7 tūkst. Aš dėčiau brūkšnį ties 3 tūkst. – tie, kurie dalyvauja veikloje, kuriuos gali sutikti važinėdamas po Lietuvą, rengdamas skyrių susitikimus“, – pasakojo P.Auštrevičius.
Jo manymu, narių partijoje sumažėjo dėl neapibrėžtumo, kuris susijęs su Liberalų sąjūdžio „atsigavimu“.
„Kokiu pavidalu jis turėjo būti, galima diskutuoti, bet tas uždelstas partijos naujo veido atsiradimas, naujos vadovybės buvimas, kiek demotyvuoja narius“, – dėstė politikas.
Galbūt, anot P.Auštrevičiaus, į Liberalų sąjūdį naujų narių pavyktų prisikviesti ir radus naują organizacijos lyderį, atnaujinus vadovybę, peržiūrėjus programą, veikimo būdus.
Metai be paskolų
„To reikia ne mums, ne nariams. To reikia Lietuvos rinkėjams, kurie pasitiki mumis ir tikisi, kad mes atstovausime jų pažiūroms. Mes turėtumėm labai įsiklausyti, sukrusti, padaryti žingsnius, kurių reikia Lietuvos liberaliam rinkėjui“, – dėstė europarlamentaras.
Jo teigimu, naujo partijos pirmininko rinkimai planuojami vasarą arba rudens pradžioje.
VRK pateiktoje Liberalų sąjūdžio finansinėje ataskaitoje rašoma, kad partija 2018 metų pabaigoje kredito įstaigoms neturi jokių ilgalaikių įsipareigojimų. Turi tik trumpalaikių – daugiau nei 16 tūkst.
Teko susiveržti diržus.
„Jokių paskolų neturime nei iš bankų, nei iš greitųjų kredito bendrovių. Nesiskolinome. Teko susiveržti diržus, vis dar atsiliepia situacija, kai 2017 rudenį atimta biudžeto dotacija“, – apie partijos finansus kalbėjo E.Gentvilas ir pridūrė, kad turimos lėšos bus skiriamos rinkimams, o vėliau bus bandoma išgyventi iki rudens.
