Už E.Gentvilą elektroniame balsavime balsavo 330 liberalų, už V.Gailių – 329 partijos atstovai suvažiavime.
„Tas, kas laimi, negali nusisukti nuo tų, kurie kitaip balsavo ar kitaip mąstė. Nenusisuku, įvertinęs šią minimalią persvarą, neturiu teisės elgtis neatsakingai, elgtis iš viršaus, atsainiai, neįvertindamas kolegų nuomonės“, – paskelbus rezultatus kalbėjo E. Gentvilas.
Antrasis partijos pirmininko rinkimuose likęs V.Gailius 15min sakė rinkimų rezultatus vertinantis labai gerai, nes jis į partiją įstojęs tik prieš dvejus metus, o rungtynėse su ilgamečiu partijos lyderiu, įkūrėju, nusileido vos vieno balso persvara.
„Nenustebino ir nustebino tuo pačiu. Vienas balsas nustebino“, – pripažino tikėjęsis E.Gentvilo pergalės didesniu skirtumuV.Gailius.
„Jei pusė Lietuvos liberalų manimi pasitiki, tai yra labai svarus rezultatas“, – kalbėjo jis.
V.Gailius tikino, kad rinkimų rezultatai jo nenustebino ir nustebino tuo pat metu.
„Nenustebino ir nustebino tuo pačiu. Vienas balsas nustebino“, – pripažino tikėjęsis E.Gentvilo pergalės didesniu skirtumu politikas.
Jis kategoriškai neigė, kad toks mažas skirtumas rodo, kad partija susiskaldžiusi.
„Požymių skilimui nematau“, – sakė V.Gailius.
Tačiau jis abejoja, ar norėtų tapti E.Gentvilo dešiniąja ranka – pirmuoju pavaduotoju, kuris, pagal Liberalų sąjūdžio įstatymus, pirmininkui atsistatydinus automatiškai tampa laikinuoju pirmininku.
„Manau, kad turėtų būti jaunesni žmonės“, – teigė jis.
Nepaisant nenoro, V.Gailius pirmuoju pavaduotoju tapo. Taip pat E.Gentvilo pavaduotojais Etoliau dirbs šias pareigas jau ėję Simonas Kairys, Edita Rudelienė, Aušrinė Armonaitė. Naujai paskirti Ričardas Juška, Algis Kašėta, Remigijus Šimašius ir Viktorija Čmilytė–Nielsen.
Liberalų valdyboje be pavaduotojų taip pat dirbs Simonas Gentvilas, Marijus Kaukėnas, Petras Auštrevičius, Andrius Bagdonas, Marcijonas Urbonas, Vytautas Grubliauskas, Ričardas Juška, Linas Kvedaravičius.
V.Gailius pergale netikėjo
Kandidatūrą partijos pirmininko rinkimuose iškėlęs Seimo narys V.Gailius tikino, kad šiuo metu Liberalų sąjūdis yra toje pačioje aklavietėje, kurioje atsidūrė 2016 m. gegužės 12 dieną, kai pareigūnai atliko kratą buvusio partijos pirmininko namuose.
Tik, pasak V.Gailiaus, dabar jau aišku, kad tai nebuvo vieno asmens problema, todėl kiekvienas partijos veiksmas ir kiekviena klaida tampa dar svarbesnė.
V.Gailius pripažino, kad partijoje yra laikomas „mažiau liberalu“, nes nepriklauso jai labai ilgai, tačiau akcentavo laimintis rinkimus vienmandatėje apygardoje ir turintis žmonių pasitikėjimą, skirtingai nei politinė sistema.
„Ši sistema pramušinėja visuomenės pasitikėjimo dugnus, tai gal tai nėra mano didžiausias trūkumas“, – kalbėjo jis.
Anot jo, liberalams laikas tapti ne patarėjais Lietuvos politikoje, o priimti sprendimus. Anot jo, taip pat reikia pripažinti, kad liberalai ne viską iki šiol darė gerai.
Taip pat jis tvirtino, kad liberalios idėjos yra kur svarbiau nei liberalų partijos išlikimas.
„Lietuvai reikalinga ne anarchija ir ne, gerai jau, policinis vadovavimas“, – sakė V.Gailius partijos suvažiavime, o jo žodžius lydėjo plojimai.
Pasak jo, partijai laikas pradėti naują etapą, kuriame nebus vietos nesąžiningumui, vienvaldystei, savanaudiškumui.
V.Gailiaus teigimu, ateinantys savivaldos, Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai partijai bus naujas egzaminas, kuriam reikia gerai pasiruošti.
Vis dėlto dar iki prasidedant slaptam balsavimui jis užsiminė turintis mažai vilčių laimėti partijos pirmininko rinkimus.
„Vien tai, kad galėčiau pastovėti prieš jus šioje tribūnoje, buvo verta kandidatuoti“, – agitacines kalbas baigė V.Gailius.
E.Gentvilas: „Dabartinei valdžiai laisvas apsisprendimas – blogis“
Kitas kandidatas E.Gentvilas savo kalboje tikino, kad dabar liberalai Lietuvoje labai svarbūs, nes jau kyla klausimų dėl gyventojų galimybės gyventi laisvai.
„Mes matome, kad suvaržymai gausėja, auga“, – sakė jis ir vardijo slaptuosius pirkėjus vaistinėse, SIM kortelių registravimą, esą didžiuliu tempu augantį telefoninių pokalbių pasiklausymų mastą.
„Jau dvejus metus turime tokią valdžią, kuriai žmogaus laisvas apsisprendimas yra blogis“, – sakė jis.
Pasak jo, vienas iš to pavyzdžių yra diskusija dėl paminklo Lukiškių aikštėje.
E.Gentvilas gyrė V.Gailių ir neigė kalbas apie tai, kad jie yra skirtingose stovyklose, ką esą išgirdo važinėdamas po partijos skyrius.
„Aš išgirdau apie tokias stovyklas prieš tris dienas. Mane tai glumina“, – sakė E.Gentvilas.
Jis tikino neleisiantis skaldyti partijos ir grąžinti jos į 1995-uosius, kai vieni liberalai norėjo kitus net išgrūsti iš posėdžių salės.
Taip pat E.Gentvilas piktinosi, kad liberalams dėl nepakankamo apsivalymo labiausiai baksnoja tie, kurie apsivalyti nė nenori – dar vis tebedalyvauja politikų fonduose, viešosiose įstaigose.
E.Gentvilas tikino, kad partija Europos Parlamento rinkimuose tikisi laimėti du mandatus, o dėl kandidato Prezidento rinkimuose reikia apsispręsti kuo greičiau.
E.Masiulio neatsižegnoja
E.Gentvilas sakė neketinantis atsižegnoti, kad buvo kyšininkavimu įtariamo buvusio partijos pirmininko Eligijaus Masiulio mokytojas, kas rinkimų karštinėje jam esą nuolat prikišama, kaip nuodėmė. Tačiau jis tikino, kad tokiu atveju V.Gailius yra to paties E.Masiulio mokinys.
„Arba jūs tikite, kad Gentvilas ir Gailius nieko nežinojo apie Masiulio darbelius, arba netikite“, – teigė E.Gentvilas, anksčiau pavadinęs E.Masiulį labiausiai gyvenime jį išdavusiu asmeniu.
Savo ruožtu V.Gailiaus buvo klausiama, kaip jis nusikratys policinės valstybės šalininko etiketės.
V.Gailius sakė negalįs atsiprašyti dėl to, kad buvo Lietuvos pareigūnas ir ne kartą buvo atsidūręs kritinėse situacijoje.
„Kažkas turėjo dirbti tą darbą ir aš didžiuojuosi, kad jį dirbau“, – kalbėjo V.Gailius. Apie E.Masiulį V.Gailius nekalbėjo.
Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimai vyksta po to, kai spalio pabaigoje atsistatydinantis iš šių pareigų pareiškė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Jis savo kandidatūros šiuose rinkimuose nebekelia.
Partijos pirmininkas renkamas dvejiems metams.
Dešimtajame partijos suvažiavime liberalai taip pat rinks valdybą, kuri pristatys išvadą dėl partijos ūkinės ir finansinės veiklos, patvirtins pirmininko pavaduotojus, kitus partijos organus.
Liberalų sąjūdžiui yra pareikšti įtarimai korupcija. Teisėsauga įtaria, kad eksliberalai Eligijus Masiulis ir Šarūnas Gustainis Liberalų sąjūdžio naudai paėmė kyšius iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio. Šis verslininkas įtariamas ir buvusio „darbiečio“ Vytauto Gapšio papirkimu. Praėjusią savaitę prokurorai išplėtė įtarimus partijai konstatavę, jog liberalai galėjo turėti naudos iš narystę joje suspendavusio Gintaro Steponavičiaus piktnaudžiavimo – jis įtariamas balsavęs dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo, taręsis dėl paramos jo atstovaujamoms nevyriausybinėms organizacijoms.
Minėti buvę liberalai teisėsaugos įtarimus neigia.
Spalio pabaigoje Vyriausioji rinkimų komisija dėl nustatytų šiurkščių rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimų nusprendė neskirti Liberalų sąjūdžiui pusmečio dotacijos, siekiančios beveik 400 tūkst. eurų.
