Tokią versiją ketvirtadienį LRT laidoje „Forumas“ iškėlė žurnalistas Edmundas Jakilaitis, remdamasis savo šaltiniais.
Jis teigia, kad, anot šaltinių, pinigai buvo skirti siekiant paveikti liberalus balsuojant dėl kredito unijų veiklą reguliuojančių įstatymų. Tačiau „MG Baltic“ koncernas nėra kredito unijų dalininkas, bent jau viešai apie tai nėra žinoma, pripažino pats E.Jakilaitis.
Kad „MG Baltic“ neturi jokių interesų kredito unijų veikloje, 15min teigia ir didžiųjų kredito unijas vienijanti Asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU) ir Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), ir mažųjų unijų atstovė „Lietuvos kreditas“.
Tokia versija verčia gūžčioti ir liberalus – nė vienas jų negalėjo net neoficialiai paaiškinti, kodėl „MG Baltic“ turėtų domėtis kredito unijų reikalų reguliavimu.
Pešasi dvejus metus
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius 15min tikino, kad kol kas ši versija skamba labiausiai neįtikinamai. Pasak jo, kol kas liberalai demonstravo, kai dėl kredito unijų neturi kategoriškos nuomonės.
„Iš vakarykštės laidos man toks įspūdis, kad reikia labai stiprios fantazijos kokioms nors sąsajoms rasti“, – sakė jis.
Iš vakarykštės laidos man toks įspūdis, kad reikia labai stiprios fantazijos kokioms nors sąsajoms rasti, – sako G.Steponavičius.
Konfliktas dėl kreditų unijų griežtesnės kontrolės tęsiasi jau dvejus metus. Pernai metų pabaigoje po ilgų diskusijų su unijomis, Lietuvos banku ir Finansų ministerija keli Seimo nariai galiausiai parengė ir įregistravo naujos redakcijos Kredito unijų įstatymą.
Juo, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, stengiamasi paskatinti unijas jungtis į vieną ir nuo 2018-ųjų metų tapti rimtesnėmis rinkos žaidėjomis bei konkuruoti su bankais.
Naują įstatymo redakciją palaikė apie 60 kredito unijų, susijungusių į ALKU ir LCKU.
ŠĮ projektą teikiant Seimui nė vienas liberalas nebalsavo už. Vieninteliai balsavę dėl projekto du liberalų atstovai susilaikė.
Bandė stumti per liberalus
Tuomet trylika smulkesnių kredito unijų vienijanti asociacija „Lietuvos kreditas“ stojo ginti verslo teisės savarankiškai spręsti, kokiai asociacijai priklausyti. Be to, jie kritikavo planus kredito unijų vienijimąsi remti valstybės lėšomis ir tam skirti, Lietuvos kredito skaičiavimu, iki 50 milijonų eurų biudžeto lėšų.
Kovą „Lietuvos kreditas“ pasiekė, kad Seime būtų įregistruota kita projekto versija, kurioje neliktų nei prievolės jungtis į vieną asociaciją, nei valstybės paramos.
Tokias pataisas įregistravo ne liberalai, o „darbiečiai“ – Raimundas Markauskas, Darius Ulickas ir Sergejus Ursulas. Jie nenurodo, kad rengdami projektą su kuo nors bendradarbiavo.
Tačiau liberalai įsitikinę, kad pataisos gimė ne be „Lietuvos kredito“ atstovų pagalbos.
Seimo narys Gintaras Steponavičius pripažįsta, kad mažųjų kreditų unijų asociacija prašė liberalų registruoti jiems palankias įstatymų pataisas savo vardu.
Jie klausė, ar liberalai sutiktų būti šios asociacijos lūkesčius atspindinčių pataisų teikėjais, – sakė G.Steponavičius.
„Taip, kaip ir su kitomis frakcijomis, taip ir su mumis kredito unijų asociacijos, kurios prieštarauja unifikuotam modeliui, rodė iniciatyvą susitikti. Jie norėjo susitikti. Mes ne iškart, bet praėjus mėnesiui nuo pageidavimo, balandį, pasikvietėme juos į frakciją. Jie pristatė savo matymą“, – teigė G.Steponavičius.
Pasak jo, prieš tai buvo klausiama ir, ar liberalai sutiktų būti šios asociacijos lūkesčius atspindinčių pataisų teikėjais.
„Jie klausė, ar liberalai sutiktų būti šios asociacijos lūkesčius atspindinčių pataisų teikėjais. Mūsų atsakymas buvo, kad, kol nesame įsigilinę į peripetijas, mes netapsime tų pataisų iniciatoriais. Po to Darbo partijos nariai registravo tas pataisas, prie kurių mes neprisidėjome. Šiuo klausimu buvau susitikęs su šitos asociacijos atstovu Vytautu Jonu Lapieniu. Jie zondavosi galimybes, tai buvo kovo mėnesį“, – sakė G.Steponavičius.
Pasak jo liberalai neturėjo kategoriškos nuomonės nė vieno projekto atžvilgiu ir tai rodo pirminiai balsavimai dėl projektų. Balsuojant dėl „darbiečių“ registruoto projekto jį palaikė tik trys liberalų atstovai.
„Balsavimai rodo, kad esame neutralūs. Galutinę poziciją frakcija dar turės susiformuoti. Nėra jokių užuominų, kad čia galėtų būti kažkokia parama iš nė vienos organizacijos ar struktūros, o juo labiau man niekaip neaišku, kodėl čia staiga turėtų atsirasti plačiai minima įmonių grupė“, – 15min sakė G.Steponavičius.
Š.Gustainis: „Susitikau su abiem pusėmis“
Liberalų frakcijos atstovas kredito unijų klausimus sprendžiančiame Seimo Ekonomikos komitete Šarūnas Gustainis tikina, kad E.Jakilaičio pateikta versija yra visiška netiesa.
„Natūraliai aš esu atsakingas už informacijos apie Kredito unijų įstatymą pateikimą kitiems frakcijos nariams, nes jis svarstomas Ekonomikos komitete, tačiau pačios kreditų unijos yra pasidalijusios į dvi stovyklas ir aš esu išklausęs abiejų stovyklų nuomones“, – sakė Š.Gustainis.
Jis tikino kol kas manantis, kad geriausia būtų abiejų grupių remiamus projektus sujungti ir rasti kompromisą.
„Mano nuomone, tiek vienam, tiek kitam projekte buvo trūkumų. Gal vienas bendras projektas, kompromisinis šiai minutei būtų geriausias. Kad būtų atsižvelgta ir į Europos Komisijos požiūrį, Lietuvos banko poziciją ir kredito unijų, kaip verslo šakos interesus“, – sakė jis.
Pasak Š.Gustainio, mažųjų kredito unijų nenoras jungtis į vieną uniją privalomai yra suprantamas, nes galbūt tokių junginių galėtų būti trys-keturi, kad verslas turėtų pasirinkimą.
„Man tai truputį prasilenkia su teise. Jeigu dėl rinkos tvarumo, elementų saugumo ir kontrolės reikia jas stambinti, valstybei kištis ir reguliuoti tolesnę veiklą, tai aš pritariu. Tačiau pasirinkimas turi likti tarp kelių didesnių darinių, kurie būtų įgalūs padengti nuostolius ir nebankrutuoti“, – aiškino Š.Gustainis.
Š.Gustainis tikino niekaip negalintis sugalvoti, kodėl kredito unijų reikalai galėtų rūpėti „MG Baltic“ koncernui ir tikino, kad niekas iš šios grupės nebandė su juo susisiekti kredito unijų klausimais.
Mažųjų unijų atstovas: „Mes įstatymo projekto nekūrėme“
„Lietuvos kreditas“ valdybos pirmininkas Kęstutis Olšauskas 15min kategoriškai neigė, kad siekdama palankių Seimo sprendimų asociacija ėmėsi ieškoti, kas galėtų įregistruoti alternatyvų projektą ar paveikti parlamentarus.
Mes į Seimą ėjome su savo nuomonės pristatymu per visas frakcijas. Tas buvo, bet to, ką jūs sakote, nėra, – sako K.Olšauskas.
Jo teigimu, pasiūlymų „Lietuvos kreditas“ turėjo ir turi daugybę, tačiau visus juos teikė frakcijoms nesitikėdami, kad jie taps įstatymu.
„Mes į Seimą ėjome su savo nuomonės pristatymu per visas frakcijas. Tas buvo, bet to, ką jūs sakote, nėra. Šitas klausimas jau seniai eina ir porą metų tas procesas tęsiasi. Šiandien jis virtęs dviem projektais“, – sakė jis.
K.Olšausko teigimu, įstatymus leidžia Seimas, o ne organizacijos.
„Visus siūlymus sudėtume, tai išeitų dar daugiau medžiagos. Mes aktyviai dirbame, siunčiame Seimui dokumentus, raštus visoms frakcijoms, komitetams, Seimo pirmininkei. O toliau mes nesame tie, kurie ruošiame įstatymus“, – sakė jis.
Kol kas „Lietuvos kredito“ valdybos pirmininkui atrodo, kad labiausiai į jų rūpesčius gilinosi ne liberalai, o mišri Seimo narių grupė.
Kreipėsi į teisėsaugą
Asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU) ir Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) savo ruožtu nusprendė kreiptis į teisėsaugą prašydamos ištirti žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie galimą suinteresuotų asmenų ar grupių įtaką politikams priimant kredito unijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
ALKU primena, kad dar prieš 3 savaites įspėjo Seimo narius apie galimus suinteresuotų grupių siekius stabdyti kredito unijų reformą.
Išplatintame pranešime spaudai nurodoma, kad netikėtai įregistruoti alternatyvūs teisės aktų projektai, kuriuos priėmus,kredito unijų misija būtų pakreipta ne tenkinti unijų poreikius, o investuoti į vertybinius popierius, priimti valdymo sprendimus, apribojant kredito unijų narių dalyvavimą ir atsisakant pagrindinio kooperacijos principo.
„Mūsų vertinimu, šios pataisos būtų naudingos tokiems rinkos dalyviams, kurie turėdami unijų statusą renka valstybės apdraustus indėlius ir šiais pinigais finansuoja galimai abejotinas ir rizikingas veiklas. Primenu, kad nuo 2013 m. Lietuvoje jau bankrutavo 5 kredito unijos, 4 iš jų priklausė „savarankiškai veikiančių“ unijų grupei. Bankrutavusių unijų indėlininkams jau išmokėta 114 mln. eurų“, – sakė ALKU vadovas Ramūnas Stonkus.
