Tokia pozicija pareikšta šeštadienį per partijos gynybos forumą, skirtą aptarti papildomo gynybos finansavimo šaltinius.
Finansų ministerija kaip vieną iš galimų krašto apsaugos finansavimo šaltinių yra pasiūliusi 150 mln. eurų paimti iš savivaldos perskirstant gyventojų pajamų mokestį.
„Ir nesąžininga, ir sumaišymas skirtingų kišenių“, – šeštadienį sakė Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Forume dalyvavę ekspertai taip pat ragino lėšų gynybai neieškoti savivaldoje, nes ši ir taip turi daug darbų atlikti.
„Neimkite iš savivaldos pinigų pirkti NASAMS, bet juos reikia įpareigoti įrengti slėptuves, ir tai bus prisidėjimas prie gynybos“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deividas Šlekys.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat tvirtino, kad negalima papildomo gynybos finansavimo perkelti vienai visuomenės grupei. Opozicijos atstovai, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad pelno mokestį būtų galima didinti daugiau nei 1 procentiniu punktu, kaip siūlo valdantieji.
„Galėtume svarstyti 1 proc. pelno mokesčio, visa tai, kas išeina iš tų ribų, matyt, galėtų turėti atvirkštinį efektą“, – teigė liberalų lyderė.
Tarp liberalų svarstomų lėšų šaltinių – Gynybos fondo sukūrimas, skolinimasis (valstybės gynybos obligacijos), akcizų alkoholiui, tabakui ir kurui didinimas, valstybės valdomų įmonių turto peržiūrėjimas, kai kurių valstybės valdomų įmonių dalies akcijų pardavimas.
Taip pat skambėjo siūlymai atlikti valstybės biudžeto auditą ir atsisakyti perteklinių išlaidų, panaikinti kai kurias šventines dienas, pasinaudoti Inovacijų skatinimo fondo lėšomis.
Liberalų lyderė ragino partiją palaikyti iniciatyvą gynybai skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Jos teigimu, šiuo strateginiu tikslu galėtų būti papildytas partijų pasirašytas nacionalinis susitarimas dėl saugumo ir gynybos.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, pirmadienį Liberalų sąjūdžio taryba turėtų nubalsuoti dėl pagrindinių gynybos finansavimo principų.
Per forumą pabrėžta, kad iki 2030 metų papildomai reikia rasti 2,7 mlrd. eurų arba 450 mln. eurų per metus.
Šios lėšos būtinos divizijai kurti (oro gynybai ir tankams), Vokietijos brigados priėmimui, visuotinio šaukimo įgyvendinimui, aprūpinti rezervą modernia ginkluote, kontrmobilumo priemonėms.
Liberalas Seimo narys Raimundas Lopata atkreipė dėmesį, kad į minėtą sumą neįskaičiuoti dar 190 mln. eurų, skiriami kaip parama Ukrainai.
Šiuo metu finansavimas gynybai Lietuvoje siekia 2,75 proc. BVP, tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP. Dėl to ieškoma papildomų lėšų šaltinių krašto apsaugai.
Siekiant artimiausiais metais didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija kovą pateikė keturis galimus lėšų šaltinius. Tarp jų – didinti pridėtinės vertės, pelno mokesčius, atsisakyti dalies mokestinių lengvatų, mažinti savivaldybės skirtą gyventojų pajamų mokesčio dalį, skolintis.
