Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs 30 Seimo narių skundą, šių metų birželį nutarė, jog Vilniui tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies ribojimas prieštarauja Konstitucijai.
Nutarime taip pat pažymėta, kad, pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas privalo nustatyti aiškią savivaldybėms skiriamų lėšų apskaičiavimo tvarką.
Savivaldybių finansavimas turi būti didinamas arba mažinamas ne tik tais atvejais, kai keičiasi savivaldybių funkcijų apimtis, bet ir tada, kai lėšų poreikis kinta dėl kitų objektyvių veiksnių – demografinių, socialinių ar ekonominių.
Po tokio Konstitucijos prievaizdų sprendimo R.Šimašius džiaugėsi, kad pagaliau konstatuota, jog Vilniui nustatyti mažesnę GPM dalį be kriterijų buvo neteisėta: „Atitinkamai Vilniui turi būti skiriama teisinga – didesnė GPM dalis.“
Šį sostinės mero pageidavimą Seime iškart išgirdo partijos kolegos liberalai, ir K.Glaveckas suskubo įregistruoti Biudžeto įstatymo pataisą, pagal kurią Vilniui galėtų tekti 55 proc. nuo mieste surenkamo GPM. Šiuo metu miestui tenka 48 proc. GPM.
Skolas užaugino sunkmetis
Visą praėjusią Vilniaus miesto tarybos kadenciją iš įvairiausių tribūnų buvo kartojama – sostinė skęsta skolose, gal netrukus net bankrutuos. Tačiau kažkodėl nei Seimas, nei kitos šalies valdžios institucijos nesiėmė spręsti finansinių Vilniaus problemų, kurios, anot buvusio mero Artūro Zuoko, susidarė per sunkmetį ir nuo 2008 m. tik didėjo.
Dabar Vilniaus miesto skola siekia beveik 377 mln. eurų.
„Mes neturėjome Seime užnugario, todėl niekas nė karto, svarstant šalies biudžetą, ir nepakovojo, kad būtų padidinta GPM dalis Vilniui.
Džiugu, kad Konstitucinis Teismas išaiškino šią problemą, tik apmaudu, jog dabartinė miesto valdžia nesistengia susitarti su Finansų ministerija dėl palankesnės Vilniui GPM paskirstymo metodikos“, – portalui LRT.lt sakė A.Zuokas.
Dabar Vilniaus miesto skola siekia beveik 377 mln. eurų.
Padeda ne tik R.Šimašiui, bet ir vilniečiams
Pasak Seimo liberalų frakcijos vadovo Eligijaus Masiulio, šiuo metu yra įregistruoti du pasiūlymai – 2016 m. šalies biudžete numatyti, kad Vilniui būtų skiriami 55 proc. GPM, ir kitas pasiūlymas – kad, kaip ir šiuo metu, išliktų 48 proc. GPM.
„Finansų ministerija pagal savo sudarytą metodiką yra numačiusi, kad kitais metais Vilniui būtų skirta 45,9 proc. GPM. Tačiau bendra pinigų suma miesto biudžete padidėtų, nes po Konstitucinio Teismo sprendimo buvo pakeista savivaldybių biudžeto skaičiavimo metodika – pagal ją didėtų tikslinės savivaldybių dotacijos“, – aiškino E.Masiulis, patinkindamas, jog Seime bus balsuojama ir už kolegos K.Glavecko pasiūlymą skirti Vilniui 55 proc. GPM, ir už pasiūlymą išlaikyti šiuo metu esančią sumą – 48 proc. GPM.
Vertindamas oponentų ir buvusio Vilniaus mero A.Zuoko kritiką, kad Seime dirbantys liberalai stengiasi dėl savo partijos nario, sostinės vadovo R.Šimašiaus, liberalų lyderis tvirtino: „Stengiamės dėl vilniečių, nes daugelį metų Vilniaus miestas, būdamas donoru kitoms savivaldybėms, negaudavo pats tiek pajamų, kiek reikėdavo būtiniausioms reikmėms. Juk Vilniuje sutelkta ir pramonė, ir verslas, ir daugybė valstybės institucijų, ir susikaupė daugybė spręstinų problemų, todėl miesto biudžeto finansavimą didinti būtina.“
E.Masiulis teigė, jog Seime ne kartą buvo siūlyta spręsti Vilniaus finansines problemas, tačiau šie pasiūlymai likę be atsako.
„Jei nepavyktų padidinti sostinei skiriamos GPM dalies, eilinį kartą būtų palikta ta neteisybė, kuri egzistuoja iki šiol. Vyriausybė galės skirti lėšų kokiems nors konkretiems projektams ar darbams, bet savivaldybė neturės teisės savarankiškai nuspręsti, kam skirti gautą papildomą finansavimą“, – svarstė E.Masiulis.
Vilnius šelpia mažesnes savivaldybes
Pagal 2015 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, GPM dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams, yra 72,8 proc. Vilniui tenkanti dalis – 48 proc.
Kaunui skirta kur kas didesnė GPM dalis – net 94 proc., Klaipėdai – 86 proc., o kitoms šalies savivaldybėms – ir visi 100 proc. jų teritorijose surenkamo GPM.
