Kaip skelbiama pranešime, valdyba sutinka, kad Vyriausybė turi pasitikrinti pasitikėjimą Seime. Visgi, liberalai nemano, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai spręstų problemą. Valdybos nario Eugenijaus Gentvilo teigimu, tai yra individualūs atvejai, todėl neteisinga juos paversti kolektyvine atsakomybe ir perkelti Seimui.
„Nepritarėme konservatorių prezidiumo pozicijai ir išdėstytam scenarijui. Traktuojame, kad individualūs atvejai paverčiami kolektyvine atsakomybe ir Seimas padaromas dėl to kaltu“, – BNS sakė E. Gentvilas.
„Visą laiką šnekame – NATO viršūnių susitikimas artėja, karas Ukrainoje, turime labai apdariai elgtis. Dabar prarasti Vyriausybę arba turėti laikiną Vyriausybę ir vykdyti rinkimų kampaniją turbūt nėra geriausias laikas“, – teigė jis.
Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen posėdyje teigė, kad šie pasiūlymai neturėtų būti įgyvendinti skubotai.
„Neatmetame pirmalaikių rinkimų idėjos, bet, mano manymu, šie žingsniai turėtų būti svarstomi jau po svarbiausio šių metų politinio įvykio – NATO viršūnių susitikimo. Neatsakinga būtų šį susitikimą paversti vidaus politikos įkaitu ar rinkiminės kampanijos elementu“, – pranešime spaudai sako Seimo pirmininkė.
Seimo narys, liberalas Ričardas Juška, kuris savo vadovaujamame komitete dar balandžio pradžioje inicijavo išsamią savivaldybių analizę ir pertvarką, akcentavo, kad svarbu sutelkti dėmesį ne tik į tolimesnį Seimo ir Vyriausybės darbą, bet ir rasti konsoliduotus sprendimus dėl išmokų Tarybų nariams.
„Seimo Valstybės Valdymo ir savivaldybių komitetas kitą savaitę turės pirmuosius pasiūlymus, tad birželio pradžioje turėsime pilną šios sisteminės pertvarkos paveikslą. Tikimės šiuos pakeitimus priimti dar iki liepos 1 dienos. Manau, kad ši pertvarka yra vienas svarbiausių besibaigiančios sesijos darbų“, – teigė R. Juška.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas penktadienį pasiūlė inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą. Jei ši iniciatyva nesulauktų palaikymo, siūloma svarstyti klausimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Toks siūlymas penktadienį priimtas siekiant spręsti dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų besiformuojančią politinę krizę.
TS-LKD prezidiumas sukviestas po to, kai švietimo, mokslo ir sporto ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė premjerei įteikė atsistatydinimo pareiškimą, visuomenėje kilus abejonėms dėl 2019–2020 metais jos, kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos narės, panaudotų 13,8 tūkst. eurų skaidrumo.
Premjerė dar nėra atsakiusi, ar tenkins šį pareiškimą. Iki šiol Vyriausybės vadovė keliskart pakartojo pasitikinti ministre.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį savo ruožtu paragino trauktis iš pareigų tris ministrus – be švietimo ministrės, dar kultūros ir finansų ministrus, nes jie taip pat būdami Kauno tarybos nariai naudojo lėšas, kurių dabar negali pagrįsti.
Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamentas nereikalauja iš politikų pateikti čekius, kam konkrečiai jie išleido avansu skiriamas išmokas.
