Liberalų sąjūdis pranešė prašantis panaikinti VRK sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, įpareigojant VRK referendumo klausimą spręsti iš naujo.
Prie liberalų kreipimosi į teismą taip pat prisidėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija.
Taip pat prašoma sustabdyti VRK sprendimo galiojimą. Įstatymai numato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sprendimą dėl skundo turi paskelbti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo dokumentų gavimo. Prie liberalų kreipimosi į teismą taip pat prisidėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija.
G.Steponavičius: nebuvo paskelbta, kiek surinkta parašų
„Yra pakankamai pagrindo manyti, kad galutinis VRK sprendimas buvo priimtas neteisėtai, pažeidžiant Referendumo bei kitais įstatymais įtvirtintas procedūras ir net nekonstatavus, kiek gi balsų referendumo organizatoriai iš tikrųjų surinko. Svarbu ir tai, kad VRK neatsižvelgė į esamas Konstitucijos nuostatas, ginančias privačios nuosavybės neliečiamumą ir apibrėžiančias Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pagrindus. Referendumo iniciatyva šioms nuostatoms prieštarauja iš esmės“, – pranešime cituojamas Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius.
Skunde teismui primenama, kad VRK vasario 17 d. posėdyje priėmė sprendimą, kad privalomajam referendumui yra pateikta ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių parašų.
Tačiau, pasak liberalų, VRK to nepagrindė objektyviais faktais ir duomenimis – nepatvirtino patikrinimo akto, kuriuo įvardijamas faktinis parašų skaičius. Kadangi neužfiksuota šių duomenų, nėra aišku, kuo remiantis daroma išvada, kad pateikta ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių parašų.
Baksnoja į Konstitucinio Teismo nutarimą
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad piliečiai turi teisę reikalauti, jog kiti asmenys nepažeistų jų nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, – sako G.Steponavičius.
Pabrėžiama, kad VRK, priimdama sprendimą dėl referendumo, nepaisė Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo jis pasisakė, kad Konstitucijos nuostatos negali prieštarauti viena kitai ar viena kitos paneigti. Skunde ginčijamas VRK sprendimas, kuriuo suteikiama teisė referendumu keisti Konstitucijos nuostatas, prieštaraujančias kitoms pagrindinio šalies įstatymo nuostatoms, t. y. Konstitucijos 23 straipsnyje numatytam principui, kad nuosavybė yra neliečiama, o taip pat – Konstitucijos 6 straipsnio nuostatai, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.
„Ir toliau ginsime kiekvieno iš mūsų teisę į savo privačią nuosavybę ir laisvą pasirinkimą, kaip su ta nuosavybe elgtis. Tai yra viena iš prigimtinių žmogaus teisių. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad piliečiai turi teisę reikalauti, jog kiti asmenys nepažeistų jų nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją“, – sako liberalas G. Steponavičius.
Vienas iš VRK uždavinių yra užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais. Todėl VRK tinkamai nevykdant savo funkcijų, kyla grėsmė dėl neteisėto referendumo paskelbimo ir gyventojų teisėtų lūkesčių pažeidimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esant pagrindui, taip pat gali kreiptis į Konstitucinį Teismą –dėl VRK sprendimo ir juo patvirtintos referendumo iniciatyvos atitikimo Konstitucijai.
