Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius dar penktadienį sakė rimtai svarstantis, ar jam dalyvauti Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimuose, kurie vyks birželį. Jis pripažįsta, kad sunkiausia apsispręsti dėl to, kad partijai nebūtų gerai, jei lyderis rinkimuose nedalyvautų, o sostinės mero posto R.Šimašius atsisakyti neketina.
Liberalų sąjūdžio lyderiai sutarė, kad partijos vicepirmininkas Vilniaus meras R.Šimašius birželį dalyvaus partijos pirmininko rinkimuose, o vicepirmininkas E.Gentvilas sieks tapti Liberalų sąjūdžio Seimo rinkimų sąrašo lyderiu.
Aš niekada gyvenime nedariau kompromisų su sąžine. Niekada jų ir nedarysiu, – sakė R.Šimašius.
„Liberalai yra pasiryžę dirbti ir iš naujo užsitarnauti Lietuvos žmonių pasitikėjimą. Priėmiau labai svarbų sprendimą – kandidatuosiu į Liberalų sąjūdžio pirmininkus, nes jaučiu atsakomybę prieš partijos kolegas ir visus mus palaikančius žmones. Džiaugiuosi, kad mano kolega Eugenijus Gentvilas nutarė imtis atsakomybės vesti partijos rinkimų sąrašą artėjančiuose Seimo rinkimuose“, – antradienį sakė R.Šimašius.
„Iš tiesų džiaugiuosi mūsų apsisprendimu dirbti vieningoje ir stiprioje komandoje, kurios laukia didžiuliai uždaviniai – atkurti liberalų rėmėjų pasitikėjimą, prisiimti atsakomybę už Lietuvos ir žmonių ateitį, vienyti ir plėsti partijos narių gretas“, – sakė E.Gentvilas. Jis sieks partijos narių paramos reitinguojant rinkimų sąrašą ir rems R.Šimašiaus kandidatūrą partijos pirmininko rinkimuose.
Jei liberalams po visų skandalų dar pavyktų laimėti Seimo rinkimus, premjeru būtų siūlomas E.Gentvilas, atskleidė R.Šimašius.
Pasak E.Gentvilo, pozicijų pasidalijimas parodys, kad partijoje yra sutarimas.
„Be to, mes tikrai papildome vienas kitą. Remigijus yra jaunosios kartos atstovas, aš jau tas vyresniosios kartos atstovas. Aš manau, kad mudviejų tandemas gali duoti maksimalią naudą partijai“, – sakė E.Gentvilas.
Vilniaus meras paneigė, kad įtakos jo sprendimui siekti partijos vairo turėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios skambučio praėjusią savaitę jis sulaukė.
Klausiamas, ar apsispręsti padėjo laikinai partijai vadovavusio europarlamentaro Antano Guogos pareiškimai, R.Šimašius neskubėjo jo teisti.
„Visi liberalai pastarosiomis dienomis išgyveno sunkų laikotarpį. Ir aš tikrai manau, kad kai kurie lengviau ištvėrė, kai kurie sunkiau. Gerbiamas Antanas prisakė daug frazių, galbūt ir ne apie visas pagalvojęs iki galo. Manau, kad kai praeis šiek tiek laiko, mes galėsime vyriškai apie tai pakalbėti“, – sakė R.Šimašius.
Atsiprašė rėmėjų
R.Šimašius liberalų vardu antradienį atsiprašė nusivylusių žmonių, kurie tiki liberalais ir sąžininga bei atvira politika. Jis teigė, kad tapęs partijos pirmininku sau ir savo kolegoms kels dvigubai aukštesnius skaidrumo, sąžiningumo ir atsakomybės reikalavimus ir kvietė žmones būti dar reiklesnius Liberalų sąjūdžiui.
„Aš niekada gyvenime nedariau kompromisų su sąžine. Niekada jų ir nedarysiu“, – sakė R.Šimašius.
Jis dalijosi tikėjimu, kad Liberalų sąjūdis atsistos ant kojų ir atgaus rinkėjų pasitikėjimą.
E.Gentvilas tikino, kad partijos suvažiavime prašys paramos tiek R.Šimašiui, tiek sau, kaip sąrašo lyderiui.
Labai apgailestauju, kad liberalų rinkėjai šiomis dienomis išgirdo politinio cirko, avantiūrizmo, veidmainystės momentų, – sakė E.Gentvilas.
„Suprantu, kad lieka mums vienas kelias – bekompromisis, besąlygiškas skaidrumas, laisvė veikti, pamatinės liberalizmo vertybės, kuriomis žmonės tikėjo 10, 15 ar 20 metų“, – sakė E.Gentvilas.
Jis pripažino, kad dabar nuoskaudų turi visi, tačiau pabrėžė, kad patys Liberalų sąjūdžio nariai nepasikeitė. E.Gentvilas reagavo ir į A.Guogos pasisakymus apie partiją.
„Labai apgailestauju, kad liberalų rinkėjai šiomis dienomis išgirdo politinio cirko, avantiūrizmo, veidmainystės momentų. Tikiuosi, kad mums pavyks permušti tas papildomas nuoskaudas, kurios atsidaro tarp liberalų rinkėjų“, – kalbėjo Seimo narys.
E.Gentvilas paragino visus liberalus, kurie nujaučia, kad „turi problemų“ ir „gali būti pakutenti“ teisėsaugos, pasitraukti iš visų struktūrų ir iš partijos.
„Mums tikrai skauda esamoje situacijoje ir dar koks nors skaudulys būtų sunkiai suprantamas rinkėjams“, – siūlė E.Gentvilas.
A.Guoga pasitraukė
Anksčiau buvo manyta, kad liberalams vadovauti sieks ir laikinasis partijos pirmininkas Antanas Guoga, tačiau jis antradienį 15min konferencijoje pranešė parašysiantis atsistatydinimo iš partijos pirmininko pareigų pareiškimą ir galvojantis išvis trauktis iš partijos.
Prieš pat R.Šimašiaus spaudos konferenciją liberalus pasiekė A.Guogos pasitraukimo iš partijos pareiškimas.
Šiuo metu Liberalų sąjūdis yra atsidūręs kuriozinėje situacijoje, nes partija yra likusi be vadovo.
R.Šimašius tikisi, kad tokia padėtis truks tik parą – iki trečiadienio vakarą vyksiančio partijos valdybos posėdžio, kurioje bus renkamas laikinasis partijos vadovas.
Taip pat Vilniaus meras išreiškė viltį, kad partijos pirmininko posto jis sieks ne vienas ir turės konkurentų.
Tiesa, tai nebus A.Guoga. E.Gentvilas pripažino, kad įkalbinėjo R.Šimašių dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose, kad būtent A.Guoga turėtų rimtą konkurentą.
Klausiamas ar sprendimas priimti A.Guogą buvo klaida, R.Šimašius tikino, kad kol kas apie tai kalbėti anksti.
„Aišku, kad gerbiamo Antano pareiškimai vakar nustebino tikrai ne vieną ir nuskambėjo...“ – pradėjo R.Šimašius, o E.Gentvilas pridėjo, kad greičiausiai jie nustebino net patį A.Guogą.
„Turbūt nustebino ir jį patį. Ir nuskambėjo tikrai nebūtinai labai solidžiai. Šiandien kyla įvairių minčių, bet aš manau, kad nereikia gailėtis dėl praeities, reikia daryti, kad ateitis būtų gera, teisinga ir atsakinga“, – tęsė R.Šimašius.
E.Gentvilas pridūrė, kad A.Guogos pasisakymai galėjo būti dar vienas smūgis partijai. „Atrodo, labai greitai kontratakavome ir įveikėme“, – sakė jis, patvirtindamas, kad kol kas A.Guogai Liberalų sąjūdyje vietos nebus.
A.Guoga Liberalų sąjūdžio laikinuoju pirmininku buvo tapęs penktadienį, kai iš partijos vadovo posto atsistatydino į korupcijos skandalą įklimpęs Seimo narys Eligijus Masiulis.
A.Guoga prie Liberalų sąjūdžio prisijungė 2013-aisiais. Rinkimuose į Europos Parlamentą 2014 m. A.Guoga Liberalų sąjūdžio sąraše kandidatavo antru numeriu. Surinkęs 97 907 pirmumo balsus, buvo išrinktas EP nariu ir prisijungė prie Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos.
