Partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas džiaugėsi, kad partijos suvažiavimas vyksta Dotnuvos Akademijos miestelyje ir tardamas sveikinimo žodį aptarė esamą Liberalų sąjūdžio padėtį:
„Šiandien partijos tarybos posėdyje aptarėme ir pats papasakojau apie techninius, organizacinius darbus, bei uždavinius, kurie laukia mūsų partijos. Liberalai yra parlamentinėje opozicijoje, antra kadencija iš eilės. Vis dėlto Lietuvoje turime daugiau kaip penktadalį merų, todėl mes negalime į save žiūrėti vien kaip į opozicinę jėgą. Artėjant savivaldos rinkimams mes esame atsakingi už daugelį Lietuvos savivaldybių ir turime tai vertinti, o ne vien įsivaizduoti, kad mes vargšai opozicijoje“.
Partiečius į būsimus savivaldos, Europos Parlamento rinkimus jis ragino eiti be kaltės šešėlio, nes pasibaigus sunkiausiam partijos laikotarpiui, esą ji vėl gali eiti į priekį.
Nors partijos reitingas šiuo metu žemas - svyruoja apie penkis procentus, E.Gentvilo teigimu, partija turi nedidelį, tačiau stabilų rinkėjų skaičių.
„Aš labai dėkingas mūsų rinkėjams ir mūsų politikams liberalams, kurie sugeba neišbarstyti to rinkėjų pasitikėjimo. Tačiau to nepakanka. Mes turime eiti į priekį ir žiūrėti, kaip daugiau pritraukti liberaliai mąstančių žmonių. Ta politinė aplinka, kuri vis kėsinasi iš mūsų pasisavinti, nugvelbti rinkėją – mūsų laimei, nesugeba to padaryti“, – kalbėjo E.Gentvilas. Pasak jo, partijos tikslas – 20 proc. Lietuvos rinkėjų, kuriems priimtinos liberalios idėjos.
Liberalų sąjūdžio suvažiavime šeštadienį paaiškėjo balsavimo rezultatai dėl kandidato į prezidentus. Pastarąjį liberalai rinkosi iš dviejų politikų – europarlamentaro Petro Auštrevičiaus Ir Seimo nario, buvusio Lietuvos ambasadoriaus prie UNESCO Arūno Gelūno.
Abu kandidatai susirungė debatuose, kuriuos moderavo žurnalistas Aurimas Perednis. Atsakymų laikas buvo ribojamas, todėl išsiplėsti nebuvo kada ir atsakymai turėjo būti konkretūs.
Kandidatą į prezidentus elektroniniu balsavimu galėjo rinkti visi liberalai, sumokėję partijos nario mokestį. Tokių buvo 2,8 tūkst., bet balsavime dalyvavo ne visi - išvis per 800 partiečių. Per kandidato rinkimus surinkęs 453 balsus P.Auštrevičius aplenkė A.Gelūną, surinkusį 368 balsus.
Užtikrinta balsų persvara kandidato į prezidentus rinkimuose laimėjęs Petras Auštrevičius, tardamas padėkos žodį, teigė: „Aš tikrai dirbsiu su kiekvienu iš jūsų, kad Liberalų sąjūdis ateinančiuose prezidento rinkimuose atrodytų ir liberaliai, ir efektyviai“.
Ne taip seniai P.Auštrevičius buvo tarp tų, kurie manė, kad liberalams reikia kurti naują partiją, tačiau bendraminčių buvo per maža ir to padaryti nepavyko.
Kalbėdamas apie savo programą kandidatas pabrėžė mokesčių mažinimą.
Mokesčių reforma pasiteisins tik tada, kai ji racionaliai sumažins mokesčius – turime mažinti daro jėgos apmokestinimą, – pretendentų debatų metu kalbėjo P.Auštrevičius.
„Šešėlinė ekonomika yra pančiai ant Lietuvos ekonomikos kojų, o pats geriausias vaistas – mažesni mokesčiai. Kai neapsimoka slėpti, niekas ir neslėps. Mokesčių reforma pasiteisins tik tada, kai ji racionaliai sumažins mokesčius – turime mažinti daro jėgos apmokestinimą“, – pretendentų debatų metu kalbėjo P.Auštrevičius.
Europarlamentaras taip pat pabrėžė būtinybę įteisinti dvigubą pilietybę, taip pat kalbėjo apie būtinybę skatinti vidinį darbo jėgos mobilumą Lietuvoje, darbo rinkos atvėrimą.
„Žmonės bijo nutolti nuo namų labiau nei 10-15 kilometrų. Europos šalys gyvena kitaip. Galbūt galėtume tai išspręsti kompensuodami kelionės į darbą kaštus. Trečia, lietuviai važiuoja dirbti svetur, galbūt kažkas nori atvažiuoti dirbti čia, kurti verslą ir savo kompetenciją atiduoti Lietuvai – atverkime darbo rinką“, – kalbėjo P.Auštrevičius.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2019 metų gegužę.
Oficialiai sieksiantys prezidento posto iki šiol paskelbė europarlamentaras Valentinas Mazuronis, Seimo nariai Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė. Buvę diplomatai Vygaudas Ušackas ir Žygimantas Pavilionis pranešė, kad dalyvaus konservatorių pirminiuose kandidatų į prezidentus rinkimuose.
Potencialiais kandidatais taip pat laikomi SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo narė Ingrida Šimonytė, eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, premjeras Saulius Skvernelis, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, tačiau apie savo apsisprendimą dalyvauti rinkimuose ar ne, šie dar nepaskelbė.
