„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 10 29

Liberalų sąjūdis išvardijo, ką nori matyti koalicijos sutartyje: nuo mažesnio GPM iki internetinio balsavimo

Liberalų sąjūdis išskyrė tikslus, kuriuos sieks įtraukti į koalicijos sutartį. Tai – siekis gyventojų pajamų mokestį (GPM) sumažinti iki 15 proc., įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę, nelietuviškų raidžių naudojimą asmenvardžiuose. Taip pat – noras pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo.
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Viktorija Čmilytė-Nielsen / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Liberalų sąjūdžio siūlymus koalicijos sutarčiai partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen galimiems koalicijos partneriams išsiuntė ketvirtadienį ryte. Apie tai ji paskelbė feisbuke.

Partija, teikdama siūlymus, politikės teigimu, laikėsi tokių principų:

  • daugiau savarankiškumo piliečiui, mažiau priklausomybės nuo valdžios;
  • Respubliką kuria laisvi žmonės, išsilavinusi ir atvira visuomenė;
  • valdžia sudaro galimybes žmogui gerovę kurti pačiam;
  • privati iniciatyva turi būti skatinama ir palaikoma;
  • negalime skolintis iš ateities kartų ir vartoti daugiau, nei gamta sugeba atkurti;
  • nepriklausoma ir atsakinga žiniasklaida bei stiprios NVO – apsauga nuo valdžios silpnybių.

Liberalų sąjūdis nurodė išskyręs aštuonias sritis, kuriose ir teikiami konkretūs siūlymai: „Jos, natūralu, neapima visų šalies gyvenimo sektorių. Tai bus Vyriausybės programoje, kuri kur kas detalesnė nei koalicijos sutartis. Šios paskirtis – esminiai bendro darbo principai ir tikslai.“

Partija, pasak V.Čmilytės-Nielsen, išskyrė ekonomikos, švietimo ir mokslo, žmogaus teisių, sveikatos, aplinkosaugos ir energetikos, užsienio ir gynybos politikos, valstybės valdymo ir regionų politikos bei kultūros sritis: „Kiekvienoje iš jų – po kelis punktus, iš viso keliasdešimt.“

Susitarimas dėl švietimo

Visų jų politikė nevardijo, bet kelis paminėjo.

Pirmiausia, tai – susitarimas dėl švietimo.

„2021 m. privalome pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Kaip ir padidinti lėšas, tenkančias vienam moksleiviui, studentui, nepriklausomai nuo ugdymo įstaigos tipo, nes šiandien per daug švietimui skiriamų lėšų nusėda kitose „eilutėse“, nepasiekdamos tų, kurie yra švietimo esmė – vaikų ir jaunuolių“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.

Toliau sąraše – mažesnis GPM, daugiau galimybių moterims derinti darbą su karjera.

„Laikomės nuostatos, kad per 4 metus privalome sumažinti GPM iki 15 proc. Alternatyva galimoms netektims – taršos įkainojimas, kiti ekologiniai mokesčiai, šešėlio mažinimas, savivaldybių obligacijos, naujos darbo vietos žiedinėje ekonomikoje ir t.t.

Kalbėdami apie žmogaus teises akcentuojame būtinumą moterims suteikti daugiau galimybių derinti motinystę su karjera, priimti sprendimus dėl savo reprodukcinės sveikatos“, – dėstė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

Į Seimą – nuo 21 metų

Partija koalicijos sutartyje nori matyti siekį sureguliuoti partnerystę, nelietuviškų raidžių rašymą asmenvardžiuose. Taip pat – grįžti prie referendumo dėl daugybinės pilietybės, leisti į Seimą kandidatuoti jaunesniems.

„Esame partnerytės įstatymo iniciatoriai (2017 m.), privalome jį grąžinti į darbotvarkę ir priimti. Taip pat nupūsti dulkes nuo pavardžių rašymo lotyniškomis raidėmis įstatymo, užbaigti pradėtą darbą dėl galimybės į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų. Ir grįžti prie pilietybės išsaugojimo iniciatyvos. Pirmas kartas parodė, kad mūsų visuomenei tai labai aktualu“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.

Kova su COVID-19 dabar prioritetas, tačiau turime neignoruoti ir kitų sisteminių bėdų.

„Sveikatos sektoriuje problemų tiek, kad visų iš neišvardysi, mes išskyrėme kelias svarbiausias, nuo pirminės sveikatos priežiūros svarbos iki vaistų kompensavimo tvarkos keitimo. Be abejo, kova su COVID-19 dabar prioritetas, tačiau turime neignoruoti ir kitų sisteminių bėdų“, – toliau tęsė politikė.

Pasak jos, į sutartį derėtų įtraukti siekį išsaugoti miškus bei perorientuoti ekonomiką į netaršią: „Kalbėdami apie aplinkosaugą ir energetiką privalome ne tik laikytis EK nustatyto Žaliojo kurso, bet ir nusistatyti ambicingus tikslus. Kurie padėtų ir tinkamai rūpintis mūsų gamta, išsaugant miškus, ir perorientuoti ekonomiką į netaršią.“

Internetinis balsavimas, stipresnė Rytų partnerystė

Užsienio ir gynybos srityse Liberalų sąjūdis renkasi tęstinumą.

Užsienio ir gynybos srityse – jokių staigių pokyčių.

„Užsienio ir gynybos srityse – jokių staigių pokyčių. Nuoseklus ES ir NATO tikslų laikymasis, stiprinant Rytų partnerystę“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.

Liberalai, pasak jos, taip pat pasisako už valstybės valdymo decentralizavimą ir funkcijų (žemės, užimtumo, socialinių reikalų, kultūros paveldo ir kitų) grąžinimą savivaldai.

„Taip pat sieksim užtikrinti skaitmenizavimą bei e.demokratijos plėtrą, laiduojant internetinį balsavimą jau 2023 m. savivaldos rinkimuose, gyventojų įtraukimą į viešojo valdymo klausimus e.priemonėmis, viešųjų duomenų atvėrimą“, – nurodė politikė.

Partija išskyrė ir prioritetus kultūros srityje.

„Vienas iš mūsų prioritetų kultūros srityje – mažinti barjerus kūrybos visuomenei, išanalizuojant administracinius bei biurokratinius trukdžius kultūrai, siekti palankios, pasaulinę praktiką atitinkančios mokestinės bei administracinės aplinkos kūrybinėms veikloms“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.

„Nors šis tekstas išėjo gana ilgas, bet tai – tik dalis nuostatų, kurias šiandien pateikėme koalicijos parteriams. Tikiu, artimiausiomis dienomis galėsime pranešti apie bendrą dokumentą. Kuris taps politikos, kiekvienam suteikiančios galimybes kurti savo gerovę, startu“, – vylėsi ji.

Panašių tikslų siekia ir Laisvės partija

Liberalų sąjūdis, Laisvės partija ir konservatoriai ketvirtadienį turėtų pradėti dėlioti valdančiosios koalicijos programą.

Konservatoriai išsikėlė tikslą peržiūrėti ateities ekonomikos DNR planą, valdyti COVID-19 pandemiją, parengti nacionalinį susitarimą dėl švietimo, vykdyti absoliučią Astravo atominės elektrinės blokadą ir kita.

Laisvės partija ekonomikos srityje sieks nulinio tarifo reinvestuojamam pelnui nuo 2021 metų, nedidinti su gyventojų pajamomis susijusių mokesčių, draugiškos aplinkos verslo plėtrai, mažinant biurokratiją ir reguliavimą, ji taip pat pabrėžia švietimo modernizavimą, atnaujinant ugdymo programas, IT įtvirtinant kaip trečią mokomąją kalbą.

Laisvės partija sieks ir koalicijos partnerių įsipareigojimo rengti referendumą dėl daugybinės pilietybės, asmenvardžių įteisinimo pagrindiniame dokumentų puslapyje visomis lotyniškos abėcėlės raidėmis, greitų sprendimų per 100 dienų įteisinant tos pačios lyties partnerystę, psichoaktyvių medžiagų turėjimo be tikslo platinti dekriminalizavimą.

Po sekmadienį pasibaigusių Seimo rinkimų konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės sąjunga paskelbė bursiančios centro dešinės koaliciją. Naujajame parlamente šios partijos turėtų turėti ne mažiau kaip 74 balsus iš 141.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs