Kandidatų pristatymą koordinavo žinomas renginių organizatorius Jogaila Morkūnas. Diskusiją jis pradėjo nuo pastebėjimo: liberalizmo sėkmė prasidėjo nuo Klaipėdos, tad kodėl vieni didžiausių Liberalų sąjūdžio lyderių – V.Čmilytė-Nielsen ir Eugenijus Gentvilas, kandidatuoja Vilniuje?
„Nutarėme su Eugenijumi, kad neieškosime lengvų vienmandačių, kandidatuosime ten, kur sunkiausia. Toks sprendimas pabrėžia sostinės svarbą ir tai, kad mes esame pasiruošę kovoti ten, kur nėra taip paprasta“, - pasirinkimą paaiškino sąrašo lyderė ir vedlė rinkimuose – pernai rugsėjį partijos pirmininke išrinkta liberalų frakcijos Seime seniūnė, šachmatų didmeistrė V.Čmilytė-Nielsen, kandidatuojanti Senamiesčio-Žvėryno rinkimų apygardoje (Nr. 2).
Po visuotinio reitingavimo į pirmąjį rinkiminio partijos sąrašo dešimtuką taip pat patekęs Seimo narys, buvęs partijos pirmininkas E.Gentvilas, kandidatuojantis Pilaitės-Karoliniškių rinkimų apygardoje (Nr. 8), patikino, kad šis sprendimas iš tiesų nėra jau toks unikalus: „Unikalu, kai partijų lyderiai pabėga iš Vilniaus, čia gyvendami, čia dirbdami. Mes parodome, kad liberalams Vilnius rūpi, kad norime atnešti į Vilnių naujų vėjų“.
V.Čmilytė-Nielsen teigia, kad jai Vilnius – vienas iš patogiausių miestų gyventi, tačiau trūksta galimybių tą patogų miestą pasiekti tiesiogiai.
Vilnius, anot kandidato E.Gentvilo, privalo konkuruoti ne su kitais Lietuvos miestais ar regionais, o su Rytų, Centrinės Europos didmiesčiais. Mūsų sostinė, jo teigimu, turi įgauti aiškią lyderystę užsienio politikos formavime.
Kaip pritraukti į Vilnių investicijas?, - kandidatų paklausė J.Morkūnas.
„Nuosekli politika, mokestinė aplinka, aiškios taisyklės. Svarbus ir patrauklumas migrantams. Turime didžiulį galimybių langą, atsivėrusį dėl sudėtingos situacijos Baltarusijoje. Pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį galėtume tapti ne protų donorais, bet magnetu, pritraukiančiu kvalifikuotus darbininkus, norinčius sieti ateitį su Lietuva.
Pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį galėtume tapti ne protų donorais, bet magnetu.
Į atvykėlius iš kitų šalių vis dar žiūrime nepatikliai. Migracija labiau matoma kaip pavojus, o ne galimybė. Liberalų sąjūdis tai vertina kitaip“, - patikino V.Čmilytė-Nielsen.
Renginio transliacija:
Laikas užbaigti draudimų periodą
Penkerius metus Seime dirbanti Liberalų sąjūdžio pirmininkė apgailestauja, kad pastarieji ketveri metai liberalizmu šalyje nepasižymėjo – tai buvo ribojimų, draudimų, nepasitikėjimo žmonėmis laikas.
„Viliuosi, kad tai laikina. Lietuva nėra tokia. Mes juk esame svetingi, atviri žmonės, pasiruošę padėti. Tai pasimato, kai ištinka bėda. Kas ėmėsi iniciatyvos per COVID-19 pirmąją bangą? Privatūs žmonės, susivienijo verslas. Kai kuriuos laurus prisiėmė valdžia, nieko nuostabaus. Baltarusijos situacija: 50 tūkst. žmonių stojo į Laisvės kelią per tokį trumpą laiką. Tad valdžios nepasitikėjimas žmonėmis – visiškai nepagrįstas. Turėtume kur kas greitesniais žingsniais eiti link kitokių vertybių – liberalesnių“, - įsitikinusi kandidatė.
E.Gentvilas paantrino, kad liberalizmui pastarieji ketveri metai išties buvo pilnas iššūkių laikotarpis, tačiau dėl to tampa tik aiškiau, ką prarandame, o prarandame laisves, kurias siūlo liberalizmas.
Paklaustas J.Morkūno, ar Liberalų sąjūdis nėra tik didmiesčių gyventojų partija, kandidatas tai paneigė: „Turime 7 merus, kurie yra kaimiškų rajonų merai. Mes esame įvairialypė ir įvairiapusė partija, aprėpianti platų problemų spektrą. Esame visos Lietuvos partija.“
Turėtume kur kas greitesniais žingsniais eiti link kitokių vertybių – liberalesnių.
Sportas – pamiršta valdžios podukra
Apie 30 metų vykstančią sporto reformą pristatymo metu diskutavo buvęs Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas, sporto politiku pristatytas verslininkas Tomas Kučinskas bei ketvirtą vietą Liberalų sąjūdžio partijos rinkiminiame sąraše užėmęs Seimo narys, olimpinis čempionas Virgilijus Alekna, kandidatuojantis Naujamiesčio-Naujininkų rinkimų apygardoje (Nr. 2).
T.Kučinskas patikino, kad sportas - valstybės politikos podukra, tačiau į tą podukrą ilgą laiką nebuvo kreipiama dėmesio. Paskutinis labai žalingas, anot jo, sprendimas - sunaikinti Kūno kultūros ir sporto departamentą, kuris formavo strategiją.
Apie sporto problemas ministerijoje nekalbama, nekalba apie jas ir sporto ministras.
„Šios kadencijos Seimas priėmė sprendimą pakelti sportą į aukštesnį lygį. Turime žodį „sportas“ ministerijos pavadinime, bet sporto lygis nepakilo. Nutrūko bendravimo grandinė tarp ministerijos ir žemesnio lygmens sportininkų. Apie sporto problemas ministerijoje nekalbama, nekalba apie jas ir sporto ministras. Nėra žmogaus, kuris būtų sporto lyderis“, - teigė kandidatas V.Alekna.
T.Kučinsko nuomone, dauguma sporto federacijų Lietuvoje yra už skurdo ribos. Tokioje situacija ne rezultatai rūpi, o išgyvenimas, naujų sporto talentų šalyje - vis mažiau ir mažiau.
„Neturime jokių svertų kalbėdamiesi su savivaldybėmis. Meistriškumas joms nėra prioritetas – prioritetas masiškumas. Be to, komerciniai klientai perima geriausius trenerius. Infrastruktūros projektai lyg pajudėjo, tačiau neturime trenerių“, - problemas dėstė T.Kučinskas.
Kandidato V.Aleknos teigimu, nėra aiškios strategijos, valstybės investicijų programa nesukoordinuota: dažnai susiklosto taip, kad panašūs objektai dygsta kaimyniniuose rajonuose, pavyzdžiui, Prienai ir Birštonas turi didelius sporto objektus, kurie pustuščiai.
J.Morkūnas išskyrė dar vieną problemą - Lietuvoje 21 proc. moksleivių turi antsvorio. Ką daryti, kad ši problema išsispręstų?
T.Kučinsko įsitikinimu, reiktų įgalinti federacijas atlikti didesnes roles, pradėti įtraukti vaikus į sporto būrelius, suteikti didesnį finansavimą. Štai vaikų plaukimo mokymo programa, anot jo, buvo sužlugdyta, nes negauta finansavimo: 6000 vaikų negalės išmokti plaukti.
„Daugiau nei pusė Lietuvos jaunuolių yra netinkami karinei tarnybai - yra kur tobulėti“, - dar vieną problemą išskyrė kandidatas V.Alekna.
Siektų referendumo dėl pilietybės išsaugojimo
Verslininkė, skautė Evelina Paulavičienė, kandidatuojanti Šeškinės-Šnipiškių rinkimų apygardoje (Nr. 6), pripažįsta, kad Lietuva - nedidelė šalis, tad siekdami gerovės, turime būti efektyvūs.
„Gerovė ir galimybės yra žmogaus teisių ir laisvių rezultatas, siekdami apčiuopiamo progreso valstybės gyvenime, turime perimti geriausias praktikas iš lyderių, analizuoti savo ir kitų klaidas bei mokytis iš skaudžiausiu istorijos pamokų“, - sako Evelina.
Gerovė ir galimybės yra žmogaus teisių ir laisvių rezultatas.
Ją, kaip tautinių bendrijų tarybos narę, labiausiai domina žmogaus teisių sritis.
Kaip sustabdyti emigraciją ir susigrąžinti išvykusius lietuvius?
Anot E.Paulavičienės, Vytauto Didžiojo universitetas 2018 metais atliko tyrimą, atskleidusį, kad ekonominis faktorius nėra vienintelis esminis, kuris lemia žmonių išvykimą.
„Išvykimą skatina jausmas, kad paprastas žmogus nėra gerbiamas, kad vyrauja didelė biurokratija, neteisingumas. Kas dabar vyksta Lietuvoje, tai puikiai iliustruoja: greitųjų testų pirkimų, keliukų skandaliukai. Jie siučia žinią: politikų atsakomybė – jos nėra, politikas gali jos neprisiimti, išlikti postuose. Tai menkina mūsų, kaip tautos, savivertę, skaldo visuomenę“, - teigia kandidatė į Seimą.
Neringos savivaldybės tarybos opozicijos lyderis, partijos pirmininkės pavaduotojas Andrius Bagdonas, partijos rinkiminiame sąraše užėmęs antrąją vietą, kandidatuoja Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje (Nr. 71). Diskusijos metu jis tikino, kad kiekvienas žmogus yra labai svarbus, nesvarbu, kur begyventų: „Turime dėti pastangas, kad kiekvienas žmogus, gyvenantis už Lietuvos ribų, jaustų, galintis bet kada grįžti į Lietuvą, o grįžęs galėtų pradėti čia smulkų verslą. Tam 2019 metais prisidėjome prie pilietybės išsaugojimo klausimo.
Esame sudėlioję aiškius žingsnius: 2024 metais, kartu su prezidento rinkimais, inicijuotume antrojo referendumo dėl pilietybės išsaugojimo klausimo organizavimą. Išeiviai turi jaustis pilnaverčiai.“
Už elektroninį balsavimą
Kandidatai išsakė nuomonę ir dėl elektroninio balsavimo. A.Bagdonui gaila, kad tiek daug metų, sprendžiant šį klausimą Seime, pritrūksta politinės valios. Liberalų sąjūdis, anot jo, nuosekliai pasisako už elektroninį balsavimą, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasisakyti rinkimuose.
Liberalų sąjūdis, anot jo, nuosekliai pasisako už elektroninį balsavimą, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasisakyti rinkimuose.
„COVID-19 situacija įrodė, kad Lietuvos žmonės pakankamai gerai naudojasi informacinėmis technologijomis. Reiktų pradėti nuo seniūnaičių rinkimų – ištestuoti programą. Įsivertintume, ar yra kitų valstybių kišimosi grėsmė. Elektroninis balsavimas – didesnė galimybė jauniems žmonėms dalyvauti rinkimuose“, - pasisakė kandidatas A.Bagdonas.
E.Paulavičienė, paklausta, ką keistų pergalės rinkimuose atveju, paminėjo Šeimos stiprinimo įstatymą ir Seime suburtą Šeimos tarybą, prieš kuriuos abu pasisako priešiškai: tai, anot jos, moteris nubloškia į 19 a., pasako, kad moters ir vyro santykis – papildomumo. Taip pat, kandidatės teigimu, labai svarbu ratifikuoti Stambulo konvenciją, įteisinti partnerystės institutą.
Išvardindamas ryškiausias situacijas, kurių metu Lietuvoje pažeidžiamos žmogaus teisės, A.Bagdonas pirmiausiai paminėjo teisėsaugos institucijų darbą, kai yra sulaikomi žinomi Lietuvos žmonės. Jie išvedami į viešumą su antrankiais, o vėliau politinės bylos bliūkšta, tačiau tų žmonių reputacija jau būna sugadinta, visuomenės akyse jie būna nuteisti be teismo.
„Kartais pritrūksta tiesiog pagarbos žmogui. Ka vadovai pavadina grįžtančius žmones „nežmonėmis“. Gėda dėl to. Galima elgseną ar veiksmą vadinti nežmonišku, bet pačius žmones vadinti ne žmonėmis...“, - nuomonę išsakė Liberalų sąjūdžio kandidatas į Seimą.
Turėti galimybę mokytis – labai svarbu
Diskusijoje dalyvavusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkė dr. Jurgita Malaiškienė įsitikinusi: turėti galimybę mokytis – labai svarbu. Kai mokomės, anot jos, atrandame galimybes veikti skirtingose srityse, išnaudojame efektyviai žmogiškuosius išteklius, atsiranda palankesnės sąlygos gyventi ir dirbti savame krašte.
Dr. Renata Boris, Liberalų sąjūdžio kandidatė Naujosios Vilnios rinkimų apygardoje (Nr. 10), teigia, kad kiekvienam piliečiui reikia suteikti sąlygas nuolat tobulėti, užsiimti neformaliojo švietimo veiklomis, tokiomis kaip mankšta, rankdarbių kūrimas, užsienio kalbų mokymasis.
„Tokie mokymai galėtų vykti nuotoliniu būdu ir nemokamai. Ne visiems gal tai yra įdomu, bet tai geras spyris link komfortiško gyvenimo“, - įsitikinusi R.Boris.
Kaip ugdyti vaikus, kad jie norėtų mokytis? - diskusijos dalyvių paklausė J.Morkūnas.
Pasak J.Malaiškienės, labai svarbu, kad keistųsi vaikų mokymo būdai, kad mokytojai keltų kvalifikaciją, domėtųsi naujais mokymo metodais, susietų mokslą su žaidimu.
Kandidatė į Seimą R.Boris patikino, kad vaikas į mokyklą noriai eis, jei paįvairinsime mokymosi galimybes.
„Deja, nėra daug norinčių siekti aukštojo mokslo žinių, studijuoti doktorantūroje. Dėl prastų socialinių garantijų, mokytojų ir mokslininkų nekonkurencingų atlyginimų. Reikalavimai, norint įstoti į aukštąjį mokslą, – dideli. Reikia suteikti daugiau prestižo aukštajam mokslui“, - įsitikinusi ji.
Aukštasis mokslas, pasak J.Malaiškienės, – labai svarbi galimybė gyventi geriau: užsienio stažuotės, dalyvavimas tarptautinėse konferencijose, taip plečiasi pažinčių ratas, patirtis.
„Labai gaila prarasti talentingus žmones, kurie išvyksta į užsienį. Tačiau tikrai labai daug gabių lieka ir Lietuvoje. Gauname tikrai puikų išsilavinimą, belieka likti ir kurti naujus produktus, skleisti savo žinias čia“, - teigia kandidatė R.Boris.
-
V.Čmilytė-Nielsen: apie šaškių partiją su R.Karbauskiu ir tai, kada gyvenime „pasileido plaukus“
-
V.Čmilytė-Nielsen – apie kelių politikų diktatą, V.Pranckiečio „įsipaišymą“ ir tai, ar bijo A.Armonaitės konkurencijos
-
Liberalų Sąjūdžio kandidatai į Seimą: liberalai ateina ne drausti, o skatinti atsakingus ir kuriančius žmones
-
Liberalų Sąjūdžio kandidatams į Seimą – klausimai apie Lukiškių aikštės pliažą, kanapių auginimą ir E.Dragūno areštą
Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio PK sąskaitos. Užsakė UAB „Via media“, užs. nr. DVE0910
