Daug vilčių partijai teikia ir didmiesčių, kur Liberalų sąjūdis tradiciškai gauna daugiau balsų, didesnis rinkėjų aktyvumas.
„Ypatingai laukiame didmiesčių rezultatų“, – žurnalistams sakė partijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Kiek man teko matyti sociologinius pjūvius, (...) mūsų rinkėjas yra labiau didmiesčio rinkėjas. Tai manau, kad didmiesčiai savo korekciją į tą rezultatą, kuris yra dabar, tikrai atneš“, – tvirtino ji.
„Šiaip, manyčiau, pakankamai optimistiškai galime žiūrėti. (...) Tikimės gero rezultato“, – kalbėjo Seimo narė.
Rezultatai iš beveik pusės rinkimų apylinkių rodo, kad 5 proc. barjerą, reikalingą patekti į Seimą, peržengia tiek liberalsąjūdiečiai, tiek kita politinė jėga Laisvės partija.
V.Čmilytė-Nielsen prognozuoja, kad jos partija peržengs 5 proc. barjerą ir turės šešis – aštuonis vienmandatininkus antrajame rinkimų ture.
Ji taip pat džiaugiasi Laisvės partijai sėkmingais preliminariais rezultatais.
„Aš manau, kad kuo daugiau liberalių jėgų Seime, tuo geriau. Jei abi tos partijos (...) perlipa užtikrintai penkių proc. barjerą, tai yra didelis pliusas“, – teigė politikė.
Jos partietis Simonas Gentvilas sakė, kad rinkimų rezultatai rodo sėkmę partijai, per pastaruosius iššūkių kupinus kelerius metus „kopusiai į kalną“.
„Ne Sizifo darbas buvo, nenusiritome su akmeniu žemyn, bet iš tikrųjų užkopėme. Atkartoti tą 14 mandatų rezultatą norėtųsi“, – teigė politikas.
Koalicijos peripetijos
Liberalų sąjūdis koaliciją tradiciškai labiausiai mato su centro ar dešiniosiomis politinėmis jėgomis, tokiomis kaip konservatoriai ar Laisvės partija.
Kalbėdama apie galimybę susidėti su kairiaisiais, V.Čmilytė-Nielsen smarkiai abejojo, ar liberalams būtų įmanoma dirbti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
„Su „valstiečiais“ sąlyčio taškų per pastaruosius ketverius metus praktiškai neturėjome“, – teigė politikė.
Geresnes galimybes susitarti ji mato su Lietuvos socialdemokratų partija.
„Su socialdemokratais šiek tiek daugiau matau galimybių, bet vėlgi, socialdemokratai kalba apie centro kairės prioritetą ir turime kelis esminius momentus – ekonomikoje, mokesčių politikoje – kur pažiūros esmingai skiriasi“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
S.Gentvilas sakė, kad partija nenorėtų savęs matyti „partnerystėje su politiniais oligarchais“, bet su kitomis politinėmis jėgomis šnekėtųsi, jeigu susitartų dėl skaidrumo, demokratijos, proeuropietiškos politikos puoselėjimo.
„Šitie dalykai yra nekvestionuotini. Bet daugiau – mokestinė politika, socialinė politika... Dėl kažko galime susitarti, dėl kažko galime nusileisti, natūralu“, – tvirtino jis.
Iššūkiai įveikti
Prieš kelerius metus įsisteigus Laisvės partijai, dalis politikos stebėtojų žadėjo Liberalų sąjūdžiui liūdną ateitį.
Be to, dalis rinkėjų taip ir neatleido liberalsąjūdiečiams buvusio partijos lyderio Eligijaus Masiulio nuodėmių – politikas ir pati partija vis dar yra teisiama dėl politinės korupcijos.
Vis dėlto gyvenimas parodė, kad partija pasitikėjimo neprarado, tikina partijos atstovai.
„Jeigu žiūrėtumėme 2016 metų pabaigą, daugelis Lietuvos influencerių lažinosi ir siūlė kepti burgerius tiems, kurie lažinosi su jais, kad Liberalų sąjūdžio 2020 metų rinkimuose nebus. Mes paneigėme tą mitą“, – sakė S.Gentvilas.
Pasak V.Čmilytės-Nielsen, ankstesnių savivaldos ir Europos Parlamento rinkimų rezultatai taip pat parodė, kad partijai viskas gerai.
„To stabilaus palaikytojo, rėmėjo mes niekuomet nebuvome praradę“, – sakė ji.