Kaune vienmandatėse apygardose kandidatuojantys liberalai išsakė savo nuomonę apie tai, kodėl Kaunas svarbus visos šalies ateičiai bei kokias galimybes turi kauniečiai ir apskritai lietuviai, kurdami bendrą visos Lietuvos gerovę.
5 galimybių planas
Pasak V.Čmilytės-Nilsen, į Seimo rinkimus liberalai ateina kalbėdami ne apie problemas, bet galimybes Lietuvai.
„Mūsų šūkis yra „Už galimybių Lietuvą“. Pasirinkome tokį, nes manome, kad tai ypač svarbu dabar. Visos partijos, visos politinės jėgos artėjant rinkinams stengiasi gerai išanalizuoja savo tikslines grupes ir pradeda žadėti gėrybes joms. Mes manome, kad kur kas svarbiau ne žadėti, bet kalbėti visiems žmonėms, kurie yra savarankiški, atsakingi, nori laisvės veikti. Liberalai ateina kalbėdami apie galimybes. Jos reikalingos tam, kad mes laisvai čia, Lietuvoje, kurtume ateitį. Kad jaunimas norėtų likti, matytų savo, šeimos, šalies perspektyvas“, – kalbėjo Liberalų Sąjūdžio pirmininkė.
Ji atkreipė dėmesį, jog stebėdami įvykius Baltarusijoje, geriau nei bet kada suprantame, kaip gerai gyvename ir turime kuo džiaugtis.
„Mes, skirtingai nei baltarusiai, sprendžiame kitokius klausimus. Jau turime susikūrę gerovę. Todėl turime kalbėti ne apie esančios gerovės perskirstymą, bet vienodas galimybes ja naudotis“, – sakė politikė.
Savo rinkimų programoje liberalai kalba apie 5 galimybes, į kurias ketina atkreipti ypatingą dėmesį kadencijos Seime metu:
- Švietimas. Švietimo priedermė – ugdyti laisvei pasirengusį žmogų.
- Sveikatos apsaugos sistema. Pasak V.Čmilytės-Nilsen, visiems aišku, kad pirmiausia ji pati turi būti sveika. Deja, pastarieji keleri metai, o ypač keli mėnesiai parodė, kad sveikatos apsaugos sistema yra ligota. Todėl ją būtina keisti.
- Žmogaus teisės. Tai yra vakarietiškos ir saugios valstybės pagrindas. Jų užtikrinimas turi būti kertinis akmuo, sprendžiant su šia sritimi susijusias problemas.
- Žalia ir gamtai draugiška ekonomika. Liberalų tikslas – ne tik tai, kad Lietuva eitų koja kojon su žaliuoju Europos kursu, bet ir būti tarp lyderių.
Savarankiškai kuriantis ir atsakingas žmogus. Toks žmogus mato savo galimybes, pasitiki valstybe, o valstybė – juo.
„Kauno liberalai yra tas intelektualinis variklis, tie žmonės, kurie prisideda mūsų vizijos, idėjos sukūrimo ir įgyvendinimo. Labai tikiu šia komanda. Didžiuojuosi, kad turime tokius kandidatus ir žmones, kurie puikiai supranta, kas yra liberalizmas ir kodėl tos idėjos reikalingos Lietuvai“, – pristatydama Kaune kandidatuojančius vienmandatininkus sakė Liberalų Sąjūdžio pirmininkė.
Didžiuojuosi, kad turime tokius kandidatus ir žmones, kurie puikiai supranta, kas yra liberalizmas ir kodėl tos idėjos reikalingos Lietuvai.
Kokia yra Kauno svarba galimybių Lietuvoje?
Kalbėdami apie tai, kokia yra Kauno vieta Lietuvos – kaip galimybių šalies – perspektyvoje, šiame mieste įvairiose apygardose į Seimą kandidatuojantys Liberalų Sąjūdžio atstovai pabrėžė, jog buvusi Laikinoji sostinė jau seniai yra ne tik pagal gyventojų dydį gali būti vadinama antruoju šalies miestu.
Tiesa, 16 metų Kauno miesto taryboje dirbantis ir per tą laiką Kauno meru, vicemeru pabūti spėjęs liberalas Rimantas Mikaitis prisiminė, jog ilgą laiką Kaunui teko įrodinėti, ko yra vertas. Anot jo, buvo laikas, kai daug kam kildavo klausimas: ar Kaunas tikrai yra antrasis Lietuvos miestas? Dabar tokių klausimų nebekyla.
„Kaunas vystosi tolygiai, nėra užgrūstas, žmonės čia jaučiasi vis patogiau. Vienas didžiausių miesto privalumų – geografinė padėtis. Nepaisant to, buvo laikas, kai turėjome įrodinėti Vilniuje centrinei valdžiai, jog, pavyzdžiui, europinė vėžė, turi eiti per Kauną, kad čia ideali vieta intermodaliniam terminalui ir logistikos centrui. Briuseliui buvo aišku, kodėl Kaunas tam tinka. Vilniui – ne. Už Kauno interesus turėjome pakovoti. Panašiai nutiko ir stengiantis gauti paramą Žalgirio arenos statybai. Teko daug dirbti, keisti kriterijus, kad gautume europinę, valstybės investicijų paramą. Taigi, sakyčiau, kad ilgą laiką nuolatinė Kauno būsena buvo įrodinėti, kad Kaunas yra Kaunas“, – sakė politikas.
Miestas senėja, būtina ieškoti savalaikių sprendimų
Finansų analitikas Marius Dubnikovas pabrėžė, jog kalbėti reikėtų ne tik apie Kauno miestą, bet ir visą apskritį. Ji, lyginant su kitomis šalies apskritimis, yra labiausiai europietiškas kraštas: 83 proc. lietuviškos kilmės produkcijos iš čia iškeliauja į Europos Sąjungą.
„Verslas labiausiai orientuotas į ES. Taigi, Kaunas turi didžiulį potencialą, nes į ES reikia žiūrėti europiniu masteliu – kaip į 500 mln. gyventojų rinką“, – kalbėjo M.Dubnikovas.
Antrindamas R.Mikaičiui, kandidatas paminėjo, kad pagal aukštos kvalifikacijos darbuotojų skaičių Kaunas nusileidžia tik Vilniui: skaičiuojama, kad Kauno regione yra apie 150 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
„Šie skaičiai duoda Kaunui milžinišką potencialą“, – įsitikinęs finansų analitikas.
Kalbėdamas apie aktualiausias problemas, su kuriomis susiduria ir dar susidurs Kaunas, M.Dubnikovas paminėjo miesto senėjimą. Statistika rodo, kad Kaune šiuo metu tik 15 proc. žmonių sudaro asmenys iki 15 metų amžiaus.
„Taigi, miestas po truputį sensta. Reikia vaikų ir gandrai čia nepadės, – juokavo pašnekovas. – Būtina ieškoti realių galimybių ir pirmiausia, ką mes, liberalai, ir siūlome – didinti atlyginimus, auginti pajamas. Dabar gi, skaičiuojama, kad vienai „galvai“, t.y. vienam asmeniui Kaune, per mėnesį tenka 450 Eur. Ką daryti? Tam reikalingos tiesioginės užsienio investicijos. Galima eiti žaliuoju kursus, kurti ir auginti startuolių centrus – čia yra ateitis“, – sakė diskusijoje Kaune dalyvavęs ekspertas, pridūręs, kad Kaunas jau dabar yra vienas iš dviejų stipriausių variklių, tempiančių šalies ekonomiką.
Stiprybė ir teisinga kryptis – kultūra
Nuo 2011 m. įvairias pareigas Kauno miesto savivaldybėje einantis liberalas Simonas Kairys matė Kauno paieškas po saule. Jis prisiminė derybas su pigių skrydžių bendrovėmis „Wizzair“ ir „Ryanair“, kurios iš pradžių Kauno taip pat „nematė“. Toks likimas, anot liberalo, dažnai ištinka antruosius šalių miestus. Vis dėlto ilgainiui daugelis jų atranda savo vietą. Taip nutiko ir Kaunui.
S.Kairys pabrėžė, kad greta pasiekimų ekonomikoje, Kaunas yra be galo europietiškas miestas, turintis aiškią kultūrinę kryptį.
„Miestui labai pasisekė du paskutiniai metai: pernai minėjome laikinosios sostinės šimtmetį, ruošiamės 2022 m. tapti Europos kultūros sostine. Naujausi pasiekimai – Kauno paraiška UNESCO pasaulio paveldui jau guli Paryžiuje. Be kita ko, startavo visi didžiausi ir reikšmingiausi projektai – futbolo stadionas, mokslo sala. Nekalbu apie kitus sporto infrastruktūros objektus, suremontuotas gatves. Kitaip tariant, kryptis paimta teisinga. Kaunas yra gerame kelyje. Matysime, kaip pandemija palies miestą ir projektus, bet tikiu, kad Kaunas ne reaguos į ateitį, bet bus jo dalimi“, – savo nuomone pasidalino liberalas.
Autonomija savivaldai: ar reikia jos?
Diskutuodami apie Kauną ir kitus Lietuvos regionus, Liberalų Sąjūdžio kandidatai vieningai sutarė, jog auginti Kauną ir kitus šalies miestus bei vietoves būtų kur kas lengviau, jei savivaldybės turėtų daugiau laisvės.
Pasak R.Mikaičio, valstybės valdymas Lietuvoje labai centralizuotas. „Mes girdime, kad nepadarius reikalingų sprendimų, liks kaip yra – Vilnius ir likusi Lietuva. Decentralizacija būtina. Tai būtina regionams. Kalbant apie Kauną buvo situacija, kai naikintos apskričių administracijos. Savivaldoms žadėta atiduoti statybų, teritorijų planavimo klausimus. Deja, viskas liko centrinėje valdžioje. Liberalai turėtų inicijuoti tuos reikalingus pakeitimus, stiprinant savivaldą ir užtikrinant tolygų regionų vystymąsi“, – teigė politikas.
Jam pritarė ir M.Dubnikovas, pabrėžęs, jog kuo labiau centrinė valda sutelkta, tuo mažiau galimybių veikti savivaldos lygmenyje.
„Šiuo atveju pasireiškia gerosios arba blogosios savivaldybių galimybės. Jei decentralizuotume, savivaldybės galėtų lengviau konkuruoti tarpusavyje. Dar viena galimybė, kurią suteiktų decentralizavimas, – lankstesnis projektų finansavimas. Dabar dėl neigiamų palūkanų savivaldybės negali skolintis, turi laukti joms skirtų pinigų“, – sakė finansų analitikas.
Būtina drąsiau komunikuoti apie sėkmes
Diskusijoje prakalbus apie finansus, palankesnes sąlygas verslui, kandidatai į Seimą pasidalino savo nuomone apie galimybes, į Lietuvą pritraukiant užsienio verslą ir talentus.
Pasak Lietuvos įvaizdžio grupės vadovo Mariaus Gursko, viskas prasideda nuo mažų dalykų. Pavyzdžiui, „Financial Times“ ką tik paskelbė Kauną vienu perspektyviausių miestų.
„Tai – teisinga kryptis, pritraukiant investicijas ir talentus. Apskritai kalbant ne tik apie Kauną, bet ir Lietuvą, mes turėtume drąsiau ir aktyviau komunikuoti apie savo sėkmes. Remiantis apklausomis, yra 4 priežastys, į ką užsienio investuotojai kreipia dėmesį, rinkdamiesi valstybę: kvalifikuota darbo jėga, verslo aplinka, valstybės pagalba, logistika ir infrastruktūra. Tai – esminiai dalykai pritraukiant investuotojus. Galima pasidžiaugti, kad Lietuva yra pirmaujanti ES, pritraukiant tiesioginių užsienio investicijų skaičių. Turime paminėti ir startuolių ekosistemą, kuri sparčiai auga. Turime daug talentų, stiprius finansinių technologijų sektorius. Kibernetinio saugumo sektorius stiprus. Problema, kad trūksta tik žinomumo“, – sakė Liberalų Sąjūdžio vienmandatininkas.
Pernai atliktas Lietuvos reputacijos žinomumo tyrimas užsienyje tą ir parodė: apie Lietuvą daugiau nei jos pavadinimą ir jos geografinę padėtį žino tik maždaug 27 proc. apklaustųjų.
„Būtina tikslingai komunikuoti. Kartais atrodo, kad pasižiūrime į veidrodį ir negalime patikėti, kaip toli nuėjome per 30 nepriklausomybės metų“, – sakė kandidatas.
Kartais atrodo, kad pasižiūrime į veidrodį ir negalime patikėti, kaip toli nuėjome per 30 nepriklausomybės metų.
Jis pabrėžė, kad visos partijos Seime turėtų susitarti, galbūt net pasirašyti susitarimą, dėl bendro šalies įvaizdžio – tai duotų ilgalaikį rezultatą, nepriklausantį nuo politinių ciklų.
Kalbėdamas apie sėkmės pavyzdžius, M.Gurskas paminėjo Estiją. Dešimt metų kryptingo darbo estams davė tai, ko Lietuva dar siekia.
„Lietuva gali dar daugiau padaryti. Reikia strateginio požiūrio į šalies įvaizdį“, – įsitikinęs politikas.
Tikslas – auginti ir išsaugoti talentus
Lietuvai reikia ir talentų, turinčių potencialo. Ar jų nepritrūks mūsų šalyje, kurioje švietimo sistema nuolat susiduria su vis naujais iššūkiais – tai dar viena tema, kurią diskusijoje palietė kandidatai į Seimą.
„Lietuva yra ne tik talentus pritraukianti, bet ir juos auginanti šalis. Kaune jie irgi auga. Juk miestas turi pačios aukščiausios kvalifikacijos mokytojus, gerą mokyklų tinklą. Kauno mokinių pasiekimai aukšti. Aplinka sukuria vaikams galimybes tapti talentais, kuriuos medžioja visas pasaulis: geriausi universitetai – kembridžai, oksfordai. Žinoma, yra iššūkių: švietime jų dar daugiau negu bet kurioje kitoje srityje. Tačiau taip yra todėl, kad švietimas prasideda nuo vaiko gimimo ir baigiasi mirtimi. Aišku, dažniausiai kalbame apie bendrojo ugdymo sistemą, universitetus. Kaunas – universitetų miestas. Turime Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, kuris pritraukia ir užsienio studentus. Turime ir VDU kartu su kitais prie jo prijungtais universitetais ir siūlantį aukšto lygio mokslą. KTU – prisideda prie strateginio tikslo – tapti fintecho ir IT srities šalimi. Taigi, iššūkiai tolygūs galimybėms. Neturėtume to bijoti“, – sakė kartu su Liberalų Sąjūdžiu daugiamandatėje rinkimų apygardoje į Seimą kandidatuojanti Nijolė Putrienė.
Emigracija – ne demonas: kuo naudingi Lietuvai gali būti užsienyje gyvenantys lietuviai?
Užsienio politika – dar viena karšta tema, apie kurią mintis išsakė diskusijos dalyviai. Kiek svarbus Lietuvos įvaizdžiui sėkmingas bendradarbiavimas su užsienio valstybėmis – ne tik Europos Sąjungos, bet ir, pavyzdžiui, Japonija? Atsakyti į tai nebuvo sunku Vytauto Didžiojo universiteto docentui, kurio dėka Kauno ir Lietuvos pavadinimai žinomi visoje Japonijoje.
Pasak A.Zyko, prieš keliolika metų sugrįžęs gyventi į Lietuvą jis pastebėjo, jog lietuviai turi daug kompleksų.
„Mes kompleksuojame, kad esame maža valstybė Rytų Europoje, pakraštyje. Tai netiesa. Aš pats asmeniškai jaučiu, kad Lietuva – globalaus pasaulio dalis, žaidžianti pilnaverčius žaidimus tiek politikoje, tiek ekonomikoje“, – savo nuomone pasidalino liberalas.
Kalbėdamas apie bendradarbiavimą už užsienio valstybėmis, jis ragino neskirstyti šalių į tolimas ir artimas. Visos jos globalia prasme yra kaimynės, iš visų – tiek JAV, Japonijos, tiek ir Kinijos galima pasimokyti: „Kadangi mes mokomės ne tik iš gerųjų, bet ir blogųjų patirčių“.
Jis prisiminė, kaip prie keliolika metų niekas netikėjo, jog Kaunas gali užmegzti ilgalaikius ir sėkmingus įvairiose srityse santykius su Japonija.
„Tai sėkmingas brendinimo projektas. Švietimas, meno projektai, konkrečios sutartys, ekonominis lygmuo – verslas pradeda bendrauti. Jau nekalbu apie turizmą, kurį pristabdė tik pandemija. Todėl ir sakau, jog Lietuva turi mąstyti apie visą pasaulį, formuojant savo užsienio politiką“, – pažymėjo A.Zykus, pridūręs, kad jo vizija – kad Lietuva taptų atvira visam pasauliui.
Prašnekus apie emigraciją, liberalų kandidatas į Seimą ragino nesuvokti jos kaip demono. Priešingai – įžvelgti ir skatinti užsienyje esančių lietuvių diasporas tapti Lietuvos ambasadoriais.
„Labai natūralu, kad atsiveriant šaliai mes ne tik pritraukiame, bet ir esame donorais – atiduodame savo žmones kitoms šalims. Emigracija dažnai suvokiama kaip demonas. Bet diaspora yra neatskiriama mūsų šalies dalis. Liūdna, kai žiniasklaidoje pozicionuojama, kad emigrantas – išdavikas. Kai iš tiesų emigrantai dažnai būna didesni patriotai nei mes patys. Diaspora yra mūsų šalies turtas, kuris kuria tiltus Lietuvai su pasauliu. Jie aktyviai prisideda prie šalies įvaizdžio formavimo. Jie yra ambasadoriai“, – sakė A.Zykus.
Valdžia ir verslas turi dirbti abipusio pasitikėjimo pagrindu
Vienmandatėse apygardose kandidatuojantys liberalai aptarė ir valstybės požiūrį į verslą ir šioje srityje dirbančius žmones. Tai, anot pašnekovų, ypač gerai pasimatė kilus pandemijai ir paskelbus karantiną. Viena vertus verslininkai buvo skatinami ir palaikomi valstybės, kita vertus – ypač stipriai tikrinami, kartais – diskriminuojami pagal nelabai aiškius kriterijus.
„Valdžia aiškiai parodė savo požiūrį į verslininkus“, – įsitikinusi Valstybės tarnautoja ir smulkioji verslininkė Inga Kupčiūtė. Pasak jos, smulkusis ir vidutinis verslas yra labai svarbus šalies ekonomikai. Jie suneša daugiausia mokesčių į biudžetą.
Valdžia aiškiai parodė savo požiūrį į verslininkus.
„Todėl toks požiūris, kai viena ranka duodama, kita atimama parodo labai neigiamą valstybės požiūrį į savo pagrindinį rėmėją“, – teigė liberalų kandidatė į Seimą. Ji pabrėžė, kad, savaime aišku, jog ne visas verslas yra „šventas“. Tačiau Liberalų Sąjūdis siekia, kad Lietuvoje verslas būtų moraliai ir socialiai atsakingas; darbuotojo ir darbdavio bendradarbiavimo.
„Kad tai būtų santykiai-lygiaverčiai mainai, kai vienas parduoda savo sugebėjimus, kitas dalinasi savo pelnu“, – kalbėjo kaunietė.
Jos teigimu, ne tik Covid-19 akivaizdoje, bet ir anksčiau valstybė prieš verslą ėmė vykdyti draudimų politiką.
„Draudimų politika niekada nebuvo gera. Ji neveikė tūkstančius metų, neveikia ir dabar. Kainų reguliavimai ir panašūs dalykai turi vykti per mokesčių lengvatas, pavyzdžiui, PVM, GPM“, – įsitikinusi pati smulkų verslą turinti moteris.
Kolegei pritarė ir Aistis Vaitiekaitis. Smulkusis verslininkas ir gamybos įmonės eksporto vadovas, kandidatuojantis savarankiškai, įsitikinęs, jog valstybė ir Vyriausybė nepasitiki verslu ir tai geriausiai parodė jau paminėta pandemija.
„Lyg ir skatindama verslą finansinėmis injekcijomis, po kelių savaičių tikrina, kaip jie naudoja tą paramą, biurokratiniai mechanizmai labiau apsunkina veiklą, o ne padeda jai. Manau, jog viena iš didžiausių Lietuvos problemų – verslo aplinka nėra gera. Verslininkai gyvena nežinioje“, – savo nuomone pasidalino A.Vaitiekaitis.
Jis priminė, kad liberalai pasisako už verslą. „Programoje kalbame apie atsakingą verslą – kaip augančios Lietuvos pagrindą, kuriantį ir atsakingą žmogų. Kalbame apie uždirbančią visuomenę, o ne prašančią pašalpų. Socialinė parama turėtų būti naudojama kaip paskatinimas kurti, o ne nieko neveikti sudėjus rankas“, – teigė Liberalų Sąjūdžio kandidatas.
Liberalai ateina ne drausti, o skatinti žmones atsakingai dirbti ir kurti.
Ne šelpti, bet investuoti į žmogaus ateitį
Tai, kad socialinėje atskirtyje esančius žmones reikėtų skatinti dirbti, kurti, o ne laukti naujos pašalpos, pabrėžė ir Sigitas Šliažas. Buvęs Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas, šiuo metu dirbantis Tautinių mažumų departamente, sakė, jog valstybė turi padėti žmogui padėti sau pačiam.
„Ne pašalpomis, dotacijomis, bet investicijomis įvairiu pavidalu. Tai turi būti kelias į žmogaus ateitį“, – pabrėžė politikas.
Ne vienerius metus Kauno miesto savivaldybėje dirbęs S.Šliažas paminėjo, jog turint teisingų tikslų politikų ir visuomenės susitelkimas duoda net ir greitų rezultatų. Jis paminėjo Kauno sėkmės istoriją, kai per metus – nuo 2017-ųjų iki 2018 metų pavyko iš esmės pakeisti institucinės nepilnamečių globos sistemą – Kaune nebeliko vaikų namų.
Kokių konkrečių priemonių reikia, kad žmonės iš prašančių pašalpos taptų dirbančiais ir kuriančiais?
Kauno liberalai turi konkrečių pasiūlymų. Vienas jų – PVM mažinimas būtiniausiems maisto produktams.
„Labai daug žmonių važiuoja apsipirkti į Lenkiją, sumoka mokesčius ten, mes juos prarandame. Kad susigrąžintume bent dalį jų, reikėtų sumažinti PVM tiems produktams, kurie labiausiai perkami ten. Tai nebūtų mokesčių mažinimas vien dėl mažinimo“, – sakė A.Vaitiekaitis.
Dar vienas pasiūlymas – GPM mažinimas. Pasak kandidato, tai svarbu, kalbant apie šešėlinę ekonomiką. Liberalai sieks ir iki 2024 m. padidinti 5 G plėtros tinklą per visą Lietuvą – tai padėtų vystytis technologijoms, IT verslui. Dar vienas svarbus tikslas – sumažinti biurokratines procedūras, įdarbinant darbuotojus iš užsienio, trečiųjų šalių. Tai esą padėtų verslui pritraukti ne tik žemos, bet ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų, pavyzdžiui, iš Baltarusijos.
„Kalbant apie kuriantį žmogų, taip pat turime konkretų pasiūlymą. Žmogus praradęs savo darbą, galėtų kurti savo verslą – siūlome žmogui, kuris įkūrė savo įmonę ar individualią veiklą, pusę metų mokėti kas mėnesį po 500 Eur. Per tą laiką jis turėtų gauti bent 3000 Eur vertės pajamų. Kad nebūtų tai dotacija dėl dotacijos. Reikia skatinti ne tuos, kurie nedirba, bet tuos, kurie įsidarbina ir patys įkuria darbo vietas“, – savo nuomone pasidalino A.Vaitiekaitis.
Jį papildęs S.Šliažas priminė, kad liberalai pasisako už dviejų karjerų principą Lietuvoje.
„Jau pirmoje diskusijos dalyje M.Dubnikovas paminėjo, kad Kaunas sensta. Tie žmonės, kurių profesija praranda aktualumą, galėtų įgyti naują – padedant valstybei. Tai būtų, pavyzdžiui, nemokamos studijos“, – sakė S.Šliažas.
I.Kupčiūtė atkreipė dėmesį į tai, jog per mažai dėmesio skiriama tėvams, auginantiems mažus vaikus. Liberalai siektų užtikrinti lankstesnius darbo santykius šeimoms, auginančioms mažamečius.
„Tai yra tikrai didelė problema, pati esu susidūrusi su diskriminacija šiuo pagrindu. To neturėtų būti – darbdaviai su darbuotojais turėtų lengviau susitarti tokiais klausimais, nevaržomi dabartinių įstatymų“, – sakė liberalų kandidatė į Seimą.
Apibendrindama švietimo temą, ji akcentavo, jog mokslo įstaigos turėtų labiau prisiderinti prie darbo rinkos poreikių. T.y. ruoštų savarankiškus, kuriančius žmones bei labiau derinti ruošiamų specialistų skaičių.
„Pagrindinė mintis, kurią norėčiau šįvakar pasakyti – tai ekonomikos augimą pririšti prie pašalpų dydžio. Tokiu atveju augant ekonomikai augtų tiek remiamų asmenų, tiek visų kitų ekonominė gerovė“, – sakė I.Kupčiūtė.
Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio PK sąskaitos. Užsakė UAB „Via media“, užs. nr. DVE0910
