Su parlamento vadove dėl Liberalų pirmininko posto varžėsi Seimo narys Andrius Bagdonas.
Suskaičiavus balsus, V.Čmilytę-Nielsen palaikė 670, o A.Bagdoną – 184 balsavusieji.
Pirmąja V. Čmilytės-Nielsen pavaduotoja tapo parlamentarė Edita Rudelienė.
Kitais aštuoniais pavaduotojais išrinkti trys Seimo nariai Eugenijus Gentvilas, Simonas Gentvilas, Andrius Bagdonas, taip pat kultūros ministras Simonas Kairys, Joniškio ir Tauragės merai Vitalijus Gailius ir Dovydas Kaminskas, o taip pat Kauno miesto partijos skyriaus pirmininkė Nijolė Putrienė bei iki šio partijos pirmininko pavaduotojo pareigas ėjęs joniškietis Marcijonas Urmonas.
Visi jie tapo ir partijos valdybos nariais. Kartu su jais į valdybą išrinkti europarlamentaras Petras Auštrevičius, aplinkos ministro patarėjas Raimondas Imbrasas, parlamentaras Raimundas Lopata, odontologas Vytautas Tamošiūnas, buvusi partijos pirmininkės pavaduotoja Orinta Omelytė ir Klaipėdos rajono vicemerė Audronė Balnionienė.
„Turime dar kur pasitempti, tačiau matydama pokyčius skyriuose, manau, kad einame teisingu keliu“, – į partiečius kreipėsi naujoji pirmininkė.
Ji pabrėžė, kad stabili sėkmė priklauso „ne nuo vieno partijos lyderio ar kelių žinomų partijos veidų, jai reikia visų skyrių pastangų, regioninių lyderių“.
Pasak jos, tą pavyko įrodyti 2020 metų Seimo rinkimuose, kuriuose Liberalų sąjūdis iškovojo 13 mandatų.
„Patekome tarp keturių geriausiai pasirodžiusių partijų ir tapome svarbia valdančiosios koalicijos dalimi“, – kalbėjo politikė.
Seimo pirmininkė taip pat teigė, kad sumanymas regionuose kurti po kita vėliava susibūrusius liberalių pažiūrų žmones nebuvo labai sėkmingas. Ji tiesiogiai neįvardijo, tačiau omenyje greičiausiai turėjo Laisvės partiją.
„Ilgalaikėje perspektyvoje tai mums realios konkurencijos nesudarys. Antra vertus, tokie mėginimai tik primena, kad siekiant didesnės liberalių idėjų įtakos valstybės valdyme svarbu mąstyti apie bendrą platformą, siejančią liberaliai mąstančius žmones“, – kalbėjo perrinktoji partijos lyderė.
„Apie tai kalbėjau prieš dvejus metus, savo nuomonės nekeičiu“, – pridūrė ji.
V.Čmilytė-Nielsen sakė, jog raktas į sėkmę – lanksčiai ir greitai prisitaikyti prie kintančių aplinkybių.
„Negaliu pažadėti, kad ateinančiuose Seimo rinkimuose mes laimėsime daugumą, tačiau tikrai matau visas galimybes per ateinančius dvejus metus toliau stiprinti mūsų partiją“, – kalbėjo politikė.
Ji teigė iš rinkėjų jaučianti tvirtą pagrindą po kojomis.
„Apklausos rodo, kad turime stabilią rinkėjų bazę, kuri iš esmės nesvyruoja kaip kitų partijų. Ant stabilaus pagrindo statyti yra visada lengviau“, – dėstė V.Čmilytė-Nielsen.
Politikė akcentavo, kad partija turi aiškią vertybinę orientaciją, dėl kurios „rinkėjams nereikia raudonuoti iš gėdos“.
Kiek daugiau nei 1,9 tūkst. balsavimo teisę turinčių Liberalų sąjūdžio narių savo valią išreikšti galėjo elektroninio balsavimo metu, kuris vyko nuo ketvirtadienio iki šeštadienio 16 valandos.
Tačiau rinkimuose dalyvavo tik 854 iš 1953 balsavimo teisė turinčių partijos narių.
Remiantis Liberalų sąjūdžio įstatais, tuo atveju, kai balsuoja mažiau nei pusė tokią teisę turinčiųjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris surenka daugiau nei trečdalį balsavimo teisė turinčių partijos narių balsų.
Šiuo atveju reikėjo surinkti daugiau nei 651 balsą.
Liberalų sąjūdžio pirmininko kadencija – dveji metai.
Ši partija priklauso valdančiajai daugumai: Seime turi 13 atstovų, liberalams priklauso Seimo pirmininko postas bei Aplinkos ir Kultūros ministerijos, kurioms vadovauja Simonas Gentvilas ir Simonas Kairys.
Partija iš viso vienija per 7 tūkst. narių. Skirtingų apklausų duomenimis, Liberalų sąjūdį palaiko 5,5–7 proc. gyventojų, o V.Čmilytė-Nielsen yra viena iš populiariausių politikių šalyje.
