Pinigų maišas duotas, bet jo paimti nėra kaip
„Be abejo, tobulėja gydymas, atsiranda naujų diagnostikos galimybių. Šiuo metu gydymas maksimaliai individualizuotas. Kiekvienam vaikui nustatomas ligos genetinis antspaudas ir parenkamas veiksmingiausias ir mažiausiai šalutinių poveikių turintis gydymas. Tačiau šiuo metu susidarė situacija, kad gaunamas finansavimas nepadengia visų šių inovacijų.
Kadangi tokių pacientų gydymas sudėtingas, labai komplikuotas, gali trukti metų metus, ligoninė patiria didžiulių išlaidų. Jos atsiperka išsaugotomis gyvybėmis, bet mūsų finansinė situacija tik blogėja“, – teigė Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro vadovė dr. Jelena Rascon.
Su kiekvienu vaistų pirkimu vis didėja ligoninės biudžeto deficitas. Jeigu taip tęsis ilgiau, sergantys vaikai liks be gyvybiškai svarbių vaistų, jau nekalbu apie visus kitus medikamentus.
Tokia padėtis susidarė, kai buvo panaikinta tvarka, pagal kurią medikamentai suaugusiųjų ir vaikų onkologinėms ligoms gydyti buvo perkami centralizuotai. Dabar pirkti medikamentus pavesta pačioms įstaigoms, motyvuojant, kad ši suma esą pridedama prie jiems skirto finansavimo.
Bėda ta, kad „pinigų maišas“ tarsi duotas, bet mechanizmo, kaip tuos pinigus įstaigai pasiimti, nėra, juolab kad įkainiai per pastaruosius keletą metų sumažėję, o už paslaugas apmokama būtent pagal juos. Tai reiškia, kad nors lėšų skirta daugiau, įmanoma jų gauti tik tiek, kiek leidžia įkainis. O gydymo priemonės, gerėjant jų kokybei ir mažėjant šalutiniams poveikiams, brangsta.
„Natūralu, kad mes negalime stovėti vietoje, kai visas pasaulis žygiuoja į priekį. Gydymas vis tobulėja, medikamentai kelia mažiau šalutinių poveikių, bet visa ši kokybė kainuoja brangiau. Tačiau mes gauname tą pačią sumą, nesvarbu, ar vaikas gydomas 7–8 ar 40 dienų. O juk 40 dienų jis neguli tiesiog lovoje, jam atliekama daug įvairių procedūrų. Toks pacientas gali pakliūti į reanimaciją, jam gali prireikti chirurginio gydymo, chemoterapijos ir visi šie niuansai apmokėjimui įtakos neturi.
Nėra mechanizmo, kaip įkainį pakelti, atsižvelgiant į papildomas procedūras ir komplikacijas. Taigi apmokėjimo sistema visiškai nepritaikyta sudėtingų, komplikuotų ligonių gydymui. Taip pat nepadengiamos papildomos procedūros. Pavyzdžiui, mažam vaikui negalime padaryti elementarios kompiuterinės tomografijos jo neužmigdę. Visa pažangi diagnostika, molekuliniai tyrimai kainuoja šimtus eurų vienam pacientui ir jie nepadengiami. Jeigu yra numatyta, kad už gydymą priklauso, tarkime, 5 tūkst. eurų, tiek ir bus padengta, nors gydymui ir tyrimams išleista 10 tūkst. eurų“, – pasakojo medikė.
Medikų manymu, padėtis pasitaisytų, jei vėl būtų grįžta prie centralizuoto vaistų pirkimo šioms ligoms gydyti arba jeigu pinigai už medikamentų įsigijimą atsirastų kaip atskira finansavimo eilutė.
Jei ligoninė būtų privatus baldų fabrikas, tiesiog užsidarytų
Per metus Vaikų ligoninėje gydoma apie 70 kraujo vėžiu ir sunkiomis kraujo bei imuninės sistemos ligomis sergančių vaikų, tačiau šiemet įstaigoje jau susidaręs 40 proc. biudžeto deficitas. Tai reiškia, kad valstybė padengia tik 60 proc. ligoninės patiriamų išlaidų.
„Jei būtume privati baldų gamybos įmonė, būtų arba atleidžiama dalis darbuotojų, arba nutraukiama gamyba. Mes dirbame su vėžiu sergančiais vaikais ir savo veiklos negalime stabdyti, kaip ir negalime pasakyti savo pacientams, kad vieną gydysime, o kito – ne. Kita vertus, akivaizdu, kad reikia ką nors daryti. Dabar ligoninė maždaug kas penktą vaiką gydo nemokamai, patirdama nuostolius.
Tai reiškia, kad kas penktas vaikas negautų gydymo, jeigu ligoninė nebandytų rasti vidinių resursų.
Tai reiškia, kad kas penktas vaikas negautų gydymo, jeigu ligoninė nebandytų rasti vidinių resursų. Bandoma iš visur rasti lėšų, pirmiausia kenčia darbuotojų atlyginimai. Šiuo metu su mumis dirba 6 paramos ir labdaros fondai, kurie rūpinasi šiais vaikais. Be jų visai pražūtume“, – pasakojo J.Rascon.
„Mes negalime sau leisti atimti iš vaikų galimybės pasveikti, gauti kokybišką gydymą ir vėliau gyventi normalų, kokybišką gyvenimą. Taupoma tyrimų sąskaita, medicininių priemonių sąskaita, bet mums jau neužtenka lėšų net ir pagrindiniam gydymui. Šiuo metu neapmokėtos Vaikų onkohematologijos centro išlaidos sudaro 0,5 mln. eurų. Ligoninei tai labai didelė suma. Per metus biudžeto deficitas išaugo apie 35 proc.“, – aiškino pašnekovė.
Dar praėjusių metų gegužę medikai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Ligonių kasas, prašydami spręsti susidariusią grėsmingą situaciją, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Praėjusių metų pabaigoje buvo kreiptasi antrą kartą ir tik dabar atsirado nedidelė viltis, kad naujoji valdžia pakeis šią netinkamą situaciją vaikų onkologijoje.
Greitai vaikai negaus net būtiniausio gydymo?
Vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ pirmininkė Daiva Žaromskienė taip pat įsitikinusi, kad prieš keičiant centralizuoto vaistų pirkimo tvarką nebuvo gerai paskaičiuota, kad jau tuo metu buvo didelis skirtumas tarp išlaidų už gydymą ir paslaugų kainų. Panaikinus centralizuotus pirkimus ši problema dar labiau paaštrėjo.
„Išskirčiau dvi finansavimo grupes. Pirmiausia finansavimas gyvybiškai būtiniems vaistams, tačiau ne mažiau svarbūs ir diagnostiniai tyrimai, kurie atliekami pagal visus ES standartus ir labai prisideda prie sėkmingo gydymo. Nė vienas fondas negali išspręsti valstybės finansavimo klausimo. Mes tikrai negalime surinkti 3–4 tūkst. eurų, kurie reikalingi vieno vaiko gydymui. Neturime net tokių galimybių atlikti šią valstybės funkciją, juolab tokių galimybių neturi šeimos, auginančios sergančius vaikus.
Mes šeimas gelbėjame tik ambulatorinio gydymo metu – padedame įsigyti tolesniam gydymui būtinus vaistus, kurie nekompensuojami. Po kaulų čiulpų transplantacijų arba leukemijos gydymo organizmas būna toks nusilpęs, kad dažnai išsivysto grybinės kilmės infekcijos. Joms gydyti skirti vaistai dviem savaitėms kainuoja po 600–900 eurų. Iš kur tėvams sukrapštyti tokius pinigus, kai dažniausiai tuo metu dirba tik vienas iš tėvų, o vaiko neįgalumo pensija nesiekia nė 200 eurų?“ – svarstė pašnekovė.
Pasak jos, gydymas ligoninėje vaikams šiuo metu nieko nekainuoja, tačiau šeimos net neįsivaizduoja, kokia grėsmė kabo virš jų galvų.
„Su kiekvienu vaistų pirkimu vis didėja ligoninės biudžeto deficitas. Jeigu taip tęsis ilgiau, sergantys vaikai liks be gyvybiškai svarbių vaistų, jau nekalbu apie visus kitus medikamentus. Jie negaus net būtiniausio gydymo, todėl šį klausimą reikia skubiai ir tinkamai išspręsti“, – įsitikinusi D.Žaromskienė.
SAM įsipareigojo problemą spręsti
Kaip informavo sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ši problema žinoma.
„Tai išties labai jautrus klausimas, susijęs su sergančiųjų vėžiu gydymu. Turime padėti šiems žmonės ir turime ieškoti bei surasti konkrečių būdų, kaip palengvinti darbą gydytojams, kurie padeda šiems pacientams, juos gydo, palaiko, skatina kovoti ir nepasiduoti klastingai ligai.
Ministerija yra gavusi Santariškių klinikų prašymą peržiūrėti dabartinę apmokėjimo tvarką. SAM vadovybės pozicija paprasta – turime padėti šiems pacientams, užtikrinti sklandų gydymą ir apmokėjimą už jį PSDF lėšomis, tad neabejotinai bus ieškoma būdų, kaip spręsti šią problemą dėl nepakankamo finansavimo. Artimiausiu metu šis klausimas bus svarstomas Privalomojo sveikatos draudimo taryboje (PSD) taryboje“, – teigė SAM atstovė.
