„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2012 12 31

Lietuva 2012-aisiais: pedofilijos skandalo atomazga, klounada Seime ir Vyriausybėje, perspektyvus jaunimas

Besibaigiant metams savaitraštis „15min“ apžvelgė, kas 2012-aisiais įvyko svarbaus Lietuvos politiniame – ir ne tik – gyvenime.
Vyriausybė
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė / BFL

Pedofilijos skandalo atomazga

Kelerius metus ant pamišimo ribos balansavusios aistros dėl garsiausios šalyje pedofilijos bylos šiemet pasiekė kulminaciją – aštuonmetė mergaitė buvo grąžinta motinai Laimutei Stankūnaitei, o mažametės tvirkinimu įtartas dabar jau miręs Andrius Ūsas – išteisintas.

Nors dar praėjusių metų gruodžio 16-ąją teismas dar kartą nusprendė, kad mergaitė turi būti grąžinta motinai, jos teta ir laikinoji globėja Neringa Venckienė nepaisė teismo sprendimo ir neatidavė mergaitės net antstolei.

Gegužės 17-osios rytą prie Kedžių namų Garliavoje atvyko 240 pareigūnų, kuriems padedant L.Stankūnaitė su advokatu Gintaru Černiausku išnešė mergaitę iš Venckų namų ant rankų. N.Venckienei už teismo sprendimo nevykdymą teko sumokėti 27 800 Lt baudą L.Stankūnaitei.

Mergaitę vėliau ne kartą lankę įvairūs specialistai teigė, kad jo būklė normali, jai sudarytos geros sąlygos gyventi ir mokytis.

Mergaitę praradusi N.Venckienė atrado politikės talentą. Jos įkurta partija „Drąsos kelias“ peržengė 5 proc. barjerą, tad N.Venckienė ir šeši jos bendražygiai pateko į Seimą.

Lapkričio 30 d. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas išteisino mergaitės tvirkinimu kaltintą velionį A.Ūsą. Gruodžio 17-ąją Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyrius apskundė šį nuosprendį, nes siekia išsiaiškinti, kas iš tiesų galėjo tvirkinti mergaitę.

XI Seimo rinkimai

Šių metų spalį vykusiuose vienuoliktuose Seimo rinkimuose dalyvavo beveik 53 proc. rinkėjų. Užtat politinių partijų buvo kaip niekada daug – 27.

Pirmajame ture daugiausia balsų surinko Darbo partija. Antri liko socialdemokratai, treti – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Antrajame ture padėtis pasikeitė: balsavimas vyko vangiai, vienmandatėse rinkimų apygardose socialdemokratai pasirodė geriau nei „darbiečiai“ ir gavo 38 vietas Seime. Antri liko konservatoriai, kuriems teko 33 vietos. Darbo partija gavo 29, „Tvarka ir teisingumas“ – 11, Liberalų sąjūdis – 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 8, „Drąsos kelias“ – 7 vietas.

Į Seimą taip pat buvo išrinkti trys savarankiškai išsikėlę kandidatai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė. Iš viso buvo išrinkta 140 Seimo narių: 33 moterys ir 107 vyrai. Išrinktų kandidatų amžiaus vidurkis rinkimų dieną – spalio 14-ąją – buvo 52,8 metų ir parodė, kad Seimas sensta.

Šiuose Seimo rinkimuose buvo gauta daug pranešimų apie kandidatų sukčiavimą, rinkėjų papirkinėjimą ir pan. Daugiausia skundų gauta dėl Darbo partijos. Dėl to rinkimų rezultatai negaliojančiais buvo pripažinti  Zarasų-Visagino bei Biržų-Kupiškio vienmandatėse rinkimų apygardose. 2013-ųjų kovo 3 dieną jose vyks pakartotiniai rinkimai į Seimą.

Nauji rinkimai vyks Ukmergės vienmandatėje rinkimų apygardoje, nes lapkričio 26 dieną netikėtai mirė Seimo narys Julius Veselka.

Jaunimas pranoko lūkesčius

Liepos 12–15 dienomis Prienų rajone, Vaizgakiemyje, vyko Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas (PLJS). Mokslo, verslo, politikos ir kultūros festivalis subūrė per 3 500 žmonių iš daugiau nei 30 valstybių.

Visuomenės harmonizavimo parke veikė dešimtys erdvių, kuriose buvo skaitomi pranešimai, vyko diskusijos verslo, mokslo, kultūros, politikos temomis, veikė kūrybinės dirbtuvės, sporto turnyrai, susitikimai su garsiais žmonėmis iš įvairiausių sričių, kontaktų bei karjeros mugės. Vakarais festivalio dalyviai mėgavosi pramogine programa – kinu, teatru, koncertais, mados pristatymais.

Buvo siekiama jauniems lietuviams suteikti galimybę visapusiškai atsiskleisti ir įrodyti, kad jie neturi apsiriboti vien Lietuva, kad gali dirbti ir mokytis užsienyje ir įgytą patirtį atvežti čia. O emigravusiesiems siekta įrodyti, kad jie – su savo patirtimi ir žiniomis – reikalingi čia, Lietuvoje.

Organizatoriai džiaugėsi, kad lūkesčiai buvo viršyti su kaupu: į renginį susirinko daugiau nei planuota dalyvių, kurie buvo motyvuoti, žingeidūs ir labai aktyviai dalyvavo diskusijose.

Vyriausybės formavimas: do you speak English?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė po ilgų dvejonių Vyriausybę sudaryti paskyrė socialdemokratui Algirdui Butkevičiui, kuris iš anksto buvo deklaravęs, kad koaliciją sudarys su Darbo partija bei partija „Tvarka ir teisingumas“. Prie jų prisišliejo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

D.Grybauskaitė nusprendė paspausti A.Butkevičių ir iškėlė sąlygą: teisiamųjų suole sėdinti Darbo partija negali dalyvauti Vyriausybės formavime. Premjeras nenusileido, tik pareiškė, kad partijos lyderis Viktoras Uspaskichas į jokius postus nepretenduos.

Prezidentė užsimojo tikrinti kandidatų į ministrų postus užsienio kalbos žinias

Kelis pretendentus prezidentė pakalbino angliškai, kai kurie pas ją teužtruko vos kelias minutes. Prezidentei tiko tik socialdemokratų, „tvarkiečių“ ir lenkų kandidatai, tad Darbo partija vis naujus savo kandidatus turėjo traukti kaip iš gausybės rago. Kai kurios siūlomos kandidatūros atrodė ne tiek rimtos, kiek pašaipios.

Ilgai trukęs Vyriausybės formavimas buvo baigtas gruodžio 12-ąją, kai prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino paskutinių ministrų kandidatūras.

Nuo premijų iki Lady Gagos

Istorikas Alfredas Bumblauskas netikėčiausiu Lietuvos įvykiu įvardijo garbingiausiu Europos apdovanojimu laikomą Karolio Didžiojo premiją, skirtą prezidentei Daliai Grybauskaitei. Tokią premiją iki šiol yra gavę vos keturi politikai iš Vidurio ir Rytų Europos.

„Kadangi šis signalas yra aiškiai iš Vokietijos, visos ES variklio, tai kaip tik puiki proga susivokti, kokią žinią mums siunčia Vokietija. Tai vertinu labai teigiamai, net jeigu ne viskas patinka prezidentės užsienio politikoje. Tai yra Lietuvos ir netgi Baltijos kraštų pripažinimas, nes sugebėta išeiti iš krizės – vis dėlto neištiko mūsų Europos Pietų šalių, kurios iš esmės nebesugeba išmokėti savo skolos, sindromas“, – svarstė A.Bumblauskas.

Istorikas teigia, kad Lietuvai šie metai buvo nykūs, bet ir Europa yra nyki, o mes einame į ją ir nesuprantame, kad Senasis žemynas nebe toks, kokį įsivaizduojame ir kokį viliamės surasti. Europa keičiasi, dėl to kartais ir mes blaškomės.

A.Bumblauskas siūlo pažvelgti, kokiais metais Lietuvai buvo paskelbti 2012-ieji: Maironio, Muziejų, Palaimintojo Jurgio Matulaičio, Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metai. „Kas čia vyksta? Jokių prioritetų, toks kaleidoskopas, kuris nuveda prie to, kokį mes Seimą išsirinkom – turbūt tai jau sisteminė klounada.“

Istorikas teigia lyg ir norėjęs šiek tiek pagirti praėjusios kadencijos Vyriausybę už stabilumą, tačiau negali užmerkti akių prieš didelį šalies įsiskolinimą. Nieko labai gero jis nesitiki ir iš socialdemokratų, nes: „visi politologai pripažįsta, kad „socdemai“ – sisteminė partija, bet turi valdyti su tokiais partneriais, apie kokius prieš dešimtmetį niekas net nesapnavo.“

„Kartais juokauju, kad turbūt reikšmingiausias įvykis šalia šito mūsų netalentingo politikavimo, ryškiausia  klounados žvaigždė, – kokios nors Lady Gagos koncertas. Kažkas labai gerai pastebėjo: Lady Gaga atvyko į Lietuvą ne kaip Suzi Quatro, kai jai 62-eji, o 26-erių. Dar gal bent tai įrodo, kad nesame provincija“, – besibaigiančių metų įvykius apibendrina A.Bumblauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs