Svarbi Lietuvos karinės paramos Ukrainai dalis šiemet bus įsigijimai, įskaitant ir įnašą į tarptautinį paramos Ukrainai fondą, skirtą sunkiosios ginkluotės pirkimams finansuoti. Karinė parama taip pat apims ginkluotės ir karinės įrangos perdavimą bei remontą, karinį rengimą ir švietimą, karių reabilitaciją, ekspertinę paramą gynybos reformų srityje, kibernetinio saugumo stiprinimą.
Atsižvelgiant į tebesitęsiančius karo veiksmus, Krašto apsaugos ministerija 2023 metais planuoja nupirkti ir kuo skubiau Ukrainai perduoti papildomos Lietuvoje gaminamos įrangos: naktinių matymo prietaisų, termovizorių, priemonių kovai su bepiločiais orlaiviais.
Taip pat ketinama papildomai Ukrainos kariams nupirkti aprangos, naujus aprangų komplektus gaus Lietuvoje apmokomi Ukrainos kariai.
„Mūsų ir kitų valstybių tiekiama ginkluotė, technika ir kita karinė parama kritiškai prisideda prie to, kaip klostosi karo eiga. Ukrainos kova yra mūsų kova, privalome prisitaikyti prie besikeičiančių Ukrainos poreikių ir toliau stengtis, kad paramos apimtys nemažėtų“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Šiemet Lietuvos kariuomenė įvertins tolesnes turimų karinių pajėgumų perdavimo galimybes. Papildomos lėšos gali būti skiriamos Ukrainai perduotos ginkluotės remontui.
Karinis rengimas ir švietimas vyks dvišaliu ir daugiašaliu formatu. 2023 metais iš viso planuojama apmokyti apie 1500 Ukrainos karių, dalis jų Lietuvoje bus apmokomi ES karinės mokymo misijos Ukrainai rėmuose. Taip pat bus tęsiama sužeistų karių reabilitacija Druskininkuose.
Ekspertinė parama gynybos reformoms vyks NATO viršūnių susitikime Madride sutartomis kryptimis: ilgalaikio sąveikumo, institucijų plėtros, karybos koncepcijos, karinės infrastruktūros atstatymo ir gynybos pramonės plėtros.
Krašto apsaugos ministerija toliau tęs ir ekspertinę paramą dalyvaujant ES Kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų veikloje bei per Regioninį kibernetinės gynybos centrą, Ukrainos atstovai šiame Kaune įsteigtame centre dalyvaus kibernetinio saugumo specialistų rengime.