„Tų vakcinų, kurios jau yra asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, išvežti jau nebegalima: nepriims ir šalys gavėjos“, – BNS sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos politikos skyriaus vedėja Anželika Oraitė.
Taip ji kalbėjo Lietuvai rengiantis paaukoti koronaviruso vakcinų Rytų partnerystės šalims, Taivanui.
A.Oraitės teigimu, vakcinas eksportuoti turi teisę tik didmeninio platinimo licenciją turinčios įstaigos: Ekstremalių sveikatai situacijų centras arba gamintojas, parduodantis savo paties vakcinas.
„Turi būti užtikrintas teisėtas vakcinų kelias: vaisto didmeninis platinimas“, – sakė SAM atstovė.
A.Oraitė teigė, jog vakcinoms išeinant iš galiojimo, siekiama jas perskirstyti šalies viduje, perduodant įstaigoms, kuriose skiepus yra realu panaudoti. Bėda atsiranda dėl to, kad apie artėjančią vakcinų galiojimo pabaigą pranešama per vėlai.
„Mes ir su savivaldybėmis kalbame, kad tas informavimas turėtų būti ne prieš dieną, ne prieš dvi ar tris, kad už savaitės baigsis vakcinų galiojimas. Reikia komunikavimo, tada galima žiūrėti perskirstymo galimybes Lietuvoje“, – sakė ji.
Derinimui – apie du mėnesiai
Tam, kad vakcina galėtų būti perduodama trečiajai šaliai, būtinos dvi sutartys: dvišalė tarp šalių bei trišalė – su gamintoju. Gamintojo parengtus jų šablonus turi peržiūrėti atsakingos abiejų šalių institucijos, gauti vyriausybių įgaliojimus, tuomet informuoti Europos Komisiją bei gauti gamintojo pritarimą vakcinos perdavimui.
„Realiai nuo pasirašymo iki pristatymo gali užtrukti iki dviejų mėnesių“, – sakė SAM atstovė.
Jos teigimu, būtinas gamintojo ir Komisijos pritarimas, kad jie galėtų žinoti, į kokias šalis keliauja vakcina.
„Lietuva ne pati pirko vakcinas – pirko Europos Komisija valstybių narių vardu. Tai kiekvienas žingsnis, kuris dabar susijęs su vakcinos perpardavimu arba donavimu, yra sekamas, kur keliauja vakcinos“, – sakė A.Oraitė.
Jos teigimu, Europos Komisija yra suderinusi aukojimui skirtų vakcinų šablonus tik su vienu iš Europos Sąjungoje patvirtintu jų gamintoju – „AstraZeneca“. Tai reiškia, kad kol kas aukoti galima tik šias vakcinas, antraip valstybė pažeistų su gamintojais sudarytas sutartis.
SAM yra kreipęsi ir dėl galimybės donuoti „Pfizer“ vakciną, tačiau Europos Komisija su šia kompanija vis dar derina aukojimo sąlygas. Tai tikimasi padaryti kaip galima greičiau, tačiau konkrečių datų neskelbiama.
„Nėra nei rekomendacijų, kaip tas donavimas galėtų atrodyti, nei tų sutarčių projektų, – kalbėjo A.Oraitė.
Nesant šių projektinių sutarčių, nėra įmanoma gauti ir gamintojo patvirtinimo, leidžiančio gabenti vakciną.
ES poreikio nėra
Pasak SAM atstovės, procesas Europos Sąjungos ribose yra paprastesnis: Europos Komisija turi platformą, kurioje vyksta vakcinų sandoriai tarp Bendrijos šalių. Vis dėlto dažniausiai ten tariamasi dėl galimybės perpirkti ne šiuo metu tiekiamas vakcinas, o numatytus gaminti ateityje skiepus.
„Dabar to skolinimo arba poreikio kaip ir nėra“, – sakė ji.
A.Oraitė sakė, jog tarp šalių narių dažnesni susitarimai dėl būsimų vakcinų – jog kažkurios šalies vakcinų siunta būtų paskiriama kitai šaliai, nes taip išvengiama vakcinų pervežimo kaštų.
Penktadienį į Lietuvą turėtų atvykti Sakartvelo atstovai, išsigabensiantys jiems Lietuvos aukojamas vakcinas.
Lietuva yra numačiusi skirti 200 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių Rytų partnerystės šalims. 100 tūkst. vakcinos dozių numatyta skirta Ukrainai, 11 tūkst. – Moldovai, 15 tūkst. – Sakartvelui. Dar 20 tūkst. „AstraZeneca“ dozių yra numatyta Taivanui.
Pasak A. Oraitės, penktadienį į Lietuvą turėtų atvykti Sakartvelo atstovai, išsigabensiantys jiems Lietuvos aukojamas vakcinas.
„Numatoma, kad šį penktadienį, jeigu viskas pavyks, jie atvažiuos į Lietuvą ir išsiveš vakcinas“, – tvirtino SAM atstovė.
Ši šalis vienintelė iš Rytų partnerystės šalių numatė galimybę pati atvykti pasiimti vakcinos. Ministerija šiuo metu baigia pirkimus dėl aukojamos vakcinos gabenimo į Ukrainą ir Taivaną, todėl tikimasi, kad į šias šalis siuntos išvyks kitos savaitės antrojoje pusėje. Su Moldova tebėra derinama perdavimo sutartis.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 338 tūkst. 755 skiepų dozių, iš jų sunaudota 2 mln. 421 tūkst. 815 dozių.
Nepanaudota šiuo metu per 916 tūkst. vakcinos dozių.
