Epidemiologai skaičiuoja, jog per 3–4 mėnesius virusu A(H1N1)v, dar vadinamu kiaulių gripu, gali užsikrėsti 25–35 proc. Didžiosios Britanijos gyventojų. Baiminandamiesi šios ligos protrūkio, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir kitų valstybių sveikatos pareigūnai prakalbo apie planus uždaryti visas mokyklas. Tiesa, tai nereikštų ilgesnių vasaros atostogų – svarstoma laikinai įvesti nuotolinį mokymą, pamokos ir užduotys mokiniams galėtų būti siunčiamos internetu. Vėliau, atsižvelgiant į situaciją, tokia mokymo sistema galėtų būti pratęsta.
Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Aida Janionytė sakė, kad ministerija savo ruožtu nesiruošia mokyklų saugoti nuo kiaulių gripo. „Mes neperkame nei jokių kaukių, nei ko kito. Pirmąja pagalba mokyklose turi rūpintis Sveikatos apsaugos ministerija“, – tvirtino A.Janionytė.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, mūsų šalyje iki šiol užregistruota 40 vadinamojo kiaulių gripo atvejų. Mūsų šaliai tai esą mažas skaičius, todėl tokių priemonių, apie kokias svarsto Vakarų valstybės, imtis neketinama.Atsiradus dideliam sergamumui mokyklose efektyviausia priemonė yra mokymosi proceso nutraukimas tam tikram laikui, – teigė S.Čaplinskas.
Tiesa, anot SAM Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus Audriaus Ščeponavičiaus, šį ketvirtadienį rengiamas posėdis, kurio metu bus aptartas Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centro rengiamas dokumentas dėl galimo mokyklų uždarymo gripo pandemijos atveju.
Rekomendacijos – liberalios
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovas Lietuvoje Robertas Petkevičius teigė, kad organizacijos rekomendacijos visoms šalims, taip pat ir Lietuvai, kol kas yra liberalios. O dėl papildomų priemonių kiekviena šalis sprendžia pati. „Iš esmės tos priemonės galioja tik susirgusiems, kad neapkrėstų kitų: kuo mažiau būti viešose vietose, nešioti kaukes, kreiptis į medikus... Visa kita – kaip buvę, tik kai kurios šalys įsiveda vidinių draudimų, tarkim, Kinija buvo uždariusi viešbučius su sergančiais šia liga. Kiekviena šalis reaguoja pagal savo patyrimą, Lietuva tai irgi daro“, – sakė R.Petkevičius.
Anot jo, užsienio valstybių sprendimai Lietuvai išeis tik į naudą, nes bus gera pamoka, ką verta ir ko neverta imtis. „Bus galima pasimokyti, jei tai pasiteisins, bet kol kas tikrai to nereikia“, – teigė PSO atstovas. „Pas britus, prancūzus, vokiečius, ispanus kitokia situacija, ten sergamumas didesnis. Lietuvoje kol kas nėra tiek atvejų, kad reikėtų galvoti, kaip užkirsti kelią plitimui, – sakė sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas. – Žinote, gripas ar bet kokia liga plinta taip, kaip jam patogu. Ir kiekvieną kartą, kai atsiranda naujų duomenų, keičiasi situacija, sprendimai turi būti priimami. Aš neįsivaizduoju, kaip bus Lietuvoje rudenį, bet imtis drastiškų priemonių nesinorėtų.“
Kaukės prieš kiaulių gripą bejėgės
 |
| Tradicinės kaukės neapsaugo nuo virusų. Tokiais atvejais galėtų padėti specialios FFP3 kaukės. |
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro visuomenės sveikatos specialistė Eglė Valikonienė atkreipė dėmesį, kad tokios priemonės kaip medicininės kaukės kiaulių gripo atveju yra niekinės. „Atlikti tyrimai įrodė, kad kaukės neapsaugo nuo kiaulių gripo. Nuo jo reikia saugotis įprastomis priemonėmis, kaip nuo paprasto gripo: plauti rankas, neliesti jomis nosies, burnos, akių“, – aiškino E.Valikonienė. Jai pritarė Lietuvos AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas.
„Tradicinės kaukės neapsaugo nuo virusų. Dėl šios priežasties reikia prašyti vaistinėse specialių FFP3 kaukių. Jos apsaugo nuo kvėpavimo infekcijas sukeliančių virusų 99,9 proc. Tačiau dėvint kauke, bet nesilaikant elementarių rankų plovimo taisyklių, gripo virusu vis tiek galima apsikrėsti“, – sakė S.Čaplinskas.
Pašnekovas „15min“ sakė, kad pasireiškus gripo požymiams, tėvai tiesiog turėtų neleisti vaiko į mokyklą. „Atsiradus dideliam sergamumui mokyklose efektyviausia priemonė yra mokymosi proceso nutraukimas tam tikram laikui, kuris gali būti kompensuojamas būsimų atostogų sąskaita“, – teigė S.Čaplinskas.
Dėl vakcinos – nežinia
Kaip ir kitos pasaulio valstybės, Lietuva laukia, kol bus patikrinta vakcina nuo vadinamojo kiaulių gripo bei vaistai šiai ligai gydyti. Kiek lėšų tam ketinama skirti, sveikatos apsaugos viceministras A.Skikas negalėjo pasakyti, esą tai bus nuspręsta iki rudens Vyriausybės posėdžiuose. Numatoma, kad vakcinomis pirmiausia bus aprūpinti medicinos įstaigų darbuotojai, taip pat nėščiosios, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės ir kitų socialinių grupių nariai. „Grupes mes jau turime, tačiau kol kas tiksliname skaičius. Kiek, ko ir kam bus skirta, dabar negaliu pasakyti. Dar ir vakcinos orientacinės kainos neturime“, – sakė SAM viceministras.
Pasak jo, vadinamojo kiaulių gripo vaistams tikimasi gauti naujų lėšų, taigi įprastam kasmetiniam gripui finansavimo mažinti neketinama. „Per metus paprastam gripui skiriame apie 2 mln. Lt, tiek ir liks. Čia svarstoma apie papildomus pinigus“, – sakė pašnekovas. Kaip turėtų elgtis nuo įprasto gripo pasiskiepiję žmonės, artėjant kiaulių gripui, A.Skikas negalėjo atsakyti. „Epidemiologai iki galo ištyrę naują vakciną pasakys, kokios yra reakcijos, suderinamumas, visuomenė bus informuota, kaip elgtis“, – tikino viceministras.
Vadinamasis kiaulių gripas yra pavojingesnis nei kasmetinis sezoninis gripas, tai rodo ir statistika: mirštamumas nuo naujojo gripo yra 2–3 kartus didesnis. Pasaulyje naujojo tipo gripu užsikrėtę daugiau nei 200 tūkst. žmonių, užregistruota apie 1830 mirties atvejų.
