Kaip spaudos konferencijoje penktadienį žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras, toks JAV administracijos prašymas gautas vasario 5 dieną.
V.Ušackas neatskleidė minimų dviejų kalinių pilietybės. „Šiuo metu nenorėčiau apie tai kalbėti (...) Tik galiu pasakyti, kad tai nėra Kinijos piliečiai“, – sakė ministras, klausiamas apie galimus Kinijos prašymus nepriimti jos piliečių. Tačiau nepatvirtintomis žiniomis, minėti asmenys – uzbekai.
Pasak V.Ušacko, remiantis šiuo metu turima informacija, minėti du kaliniai nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jo teigimu, bus svarstoma galimybė suteikti jiems politinį prieglobstį. Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad laukiama tų asmenų laisva valia išreikšto noro būti perkeltiems į Lietuvą ir liudijimų, kad jiems kyla grėsmė šalyse, iš kurių jie yra kilę.
„Šiuo metu Gvantanamo bazėje laikomi trejopo pobūdžio asmenys: tie, kurie kelia grėsmę saugumui, tie, kurie įtariami galimai padarę nusikaltimus, bei asmenys, patekę į šią sulaikymo įstaigą kitomis aplinkybėmis, kartais ir per klaidą ir kurie nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenės sveikatai“, – aiškino ministras.
V.Ušackas teigė, kad šis klausimas gali būti išspręstas per kelis mėnesius. Derybos su JAV bus dvišalės, tačiau, pasak ministro, ketinama atsižvelgti ir į bendrą ES poziciją šiuo klausimu. Jis taip pat sakė nemanąs, kad derybų metu prašomų į Lietuvą perkelti asmenų skaičius galėtų išaugti.
Trečiadienį Prezidentūroje vykusio Valstybės gynimo tarybos posėdžio metu Užsienio reikalų ministerija buvo įpareigota konsultuotis dėl galimo kalinių iš Gvantanamo kalėjimo priėmimo į Lietuvą su JAV administracijos atstovais.
Po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristų išpuolių JAV 2002-ųjų sausį Kuboje, Gvantanamo įlankoje esančioje karinėje bazėje įkūrė sustiprintos apsaugos sulaikymo centrą, kuriame buvo kalinami įtariamieji terorizmu. Įkalintiesiems nebuvo leista naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir juos tardant buvo taikomi šiurkštūs metodai.
JAV paskelbtame sąraše nurodomi 759 buvę ir šiuo metu Gvantaname kalinami kaliniai. 525 kaliniai buvo paleisti, o 5 mirė įkalinimo metu. Šiuo metu Gvantaname laikoma apie 250 kalinių.
Kai kurie iš jų toliau lieka Gvantaname todėl, kad nėra šalies, į kurią jie galėtų saugiai grįžti, – JAV jiems nepateikė kaltinimų. Kitiems ketinama kelti baudžiamąsias bylas ir juos teisti. JAV institucijos įtaria, kad 61 Gvantaname anksčiau kalėjęs asmuo po to, kai buvo paleistas, dalyvavo teroristinėje veikloje.
Naujasis JAV prezidentas Barackas Obama sausio pabaigoje pasirašė įsaką dėl Gvantanamo įlankos karinėje bazėje esančios kardomosios įstaigos uždarymo per vienerių metų laikotarpį.
Europos Parlamentas praėjusią savaitę priėmė rezoliuciją, kuria pritarė naujojo B.Obamos sprendimui uždaryti Gvantanamo sulaikymo centrą, kuriame be teismo laikomi terorizmu įtariami asmenys. Rezoliucijoje ES šalys taip raginamos „būti pasirengusiomis priimti Gvantanamo kalinius“, jei JAV to paprašytų.
