Kas svarbu taikos metu, svarbu ir kare
Karo padėties atveju pirmosiose Lietuvos gynybos gretose stovi kariuomenė, tačiau į ginkluotųjų pajėgų sudėtį patektų ir dar keli tūkstančiai vyrų bei moterų – Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba, Vadovybės apsaugos tarnyba, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Šaulių sąjungos koviniai būriai.
Įsipareigojimus šiuo atveju turi ne tik tarnybos, kurios pereina į ginkluotųjų pajėgų sudėtį ir privalo ruoštis valstybės gynybai, tačiau ir ginkluotųjų pajėgų vadas, kuris, „atsižvelgdamas į valstybės ginkluotos gynybos poreikius“, karo padėties metu užtikrina jų funkcijų atlikimo tęstinumą.
Pačios tarnybos teigia negalinčios komentuoti įvairiais slaptumo grifais pažymėtų gynybos planų, tačiau kai kurios pripažįsta, kad jų funkcijos išliktų panašios.
„Taip, karo metu mes keičiame pavaldumą ir tampame ginkluotųjų pajėgų dalimi. O ką mes ten veiksime ir visa kita – riboto naudojimo informacija viskas yra. Galiu tik pasakyti, kad mūsų funkcijos nesikeis. Matyt, kad ir daugiau atsiras užduočių“, – 15min sakė Vadovybės apsaugos tarnybos vadas Rymantas Mockevičius.
Anot jo, karo metu keistųsi VAT pareigūnų aprūpinimas, ginkluotė ir ekipuotė, tačiau užduotys iš esmės išliktų tos pačios – svarbių asmenų ir objektų apsauga.
„Karas ar taika, mes vis tiek saugome valstybės vadovus ir manau, kad jų tik padaugės karinei padėčiai atsiradus“, – sakė R.Mockevičius.
Tuo metu pasieniečiai karo metu turėtų įgyti ir papildomų funkcijų, nes savo lengva ginkluote negalėtų atlaikyti priešo sunkiai šarvuotos technikos ties „rubežiumi“.
„Tikrai nebus taip, kad pasieniečiai stovi prie fizinės sienos linijos ir neleidžia peržengti“, – sakė VSAT atstovas Rokas Pukinskas.
Anot jo, karo Ukrainoje ir kitų moderniųjų laikų karų pavyzdžiai rodo, kad priešą sulaikyti pasienyje yra sunku ar net neįmanoma, o tikroji kova prasideda tik giliau šalies teritorijoje.
„Sieną pažeisti šiais laikais yra labai paprasta, dabar ne viduramžiai – paleidi tris tankus ir jie tikrai pereis sieną, paleisk tris lėktuvus ir jie irgi tikrai įskris (...) Svarbiausia, kad priešas būtų išmuštas iš tos teritorijos, kurią jis užėmė arba kėsinasi užimti“, – teigė R.Pukinskas.
„Karai vyksta ne dėl teisės pereiti valstybės sieną, šiais laikais jie vyksta dėl miestų ir teritorijų“, – pažymėjo jis.
Savo kasdienėje tarnyboje valstybės sieną saugantys pasieniečiai taikos metu ruošiasi ir karo meto užduotims, kuriose turėtų veikti kartu su kariais, pagal bendrus Lietuvos gynybos tikslus. Tam reikia ne tik tinkamų įrankių, bet ir įgūdžių.
Stalo ir lauko pratybos
Visos tarnybos pasiruošimą šalies gynybai vykdo pagal kariuomenės vado nustatytus planus – jais užtikrinamas tiek individualus, tiek kolektyvinis rengimas.
Pati kariuomenė taip pat dar organizuoja ir įvairias pratybas, tokias kaip „Perkūno skydas“, „Perkūno griausmas“, „Karaliaus kirtis“, į kurias įtraukia ir VSAT, VST bei VAT. Skirtingose pratybose dalyvauja tiek institucijų vadovybė, tiek padaliniai, kurie vykdo realius veiksmus vietovėje.
„Perkūno“ serijos pratybos įtraukia institucijų vadovus į stalo pratybas ar vadaviečių pratybas, o „Karaliaus kirtis“ ar bet kokios kitos pratybos įtraukia policijos ekipažus ar kitus pareigūnus tam tikroms užduotims atlikti vietoje“, – teigiama kariuomenės 15min pateiktame atsakyme.
Į savo organizuojamas pratybas pareigūnus taip pat pasitelkia ir Sausumos pajėgos ar atskiros brigados. Yra numatytos ir atskiros komandos, kurios pratybose treniruojasi užtikrinti sąveiką tarp skirtingų ginkluotųjų pajėgų dalių.
VSAT atstovo Roko Pukinsko teigimu, per metus pasieniečiai dalyvauja keliose tokiose pratybose, o šiemet jų jau numatyta mažiausiai trys.
„Viskas priklauso nuo Kariuomenės, kadangi tokių pratybų, kuriose yra simuliuojami krašto apsaugos ir gynybos scenarijai, rengėjas yra Kariuomenė“, – 15min sakė jis.
Tuo metu Vadovybės apsaugos tarnyba šiose pratybose sako dalyvaujanti labiau kaip stebėtojai, tačiau turi savo atskirus planus, kurie yra „suderinti ir pražaisti“.
Aktyviau pratybose dalyvauja Viešojo saugumo tarnyba, tarp savo naudojamos technikos turinti ir šarvuotus visureigius bei ruošianti su parašiutais desantines operacijas galinčius vykdyti pareigūnus.
„Yra bendri operaciniai planai ir pagal tai nuolat yra dirbama. Ir pratybų būdu, ir teoriškai, ir visaip kaip. Mūsų tarnyba, kartu su kariuomene ir kitomis jūsų minėtomis tarnybomis, tuo klausimu dirbame nuolat“, – 15min teigė VST vadas Ričardas Pocius.
