Sekmadienį iš šalies pabėgęs Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani paskelbė, kad Talibanas laimėjo. Tai įvyko po 20 metų, kai islamistų režimas buvo nuverstas per JAV vadovaujamą karinę intervenciją.
Skaitykite daugiau: Talibanui perėmus Afganistano kontrolę, Kabule tvyro panika.
Nuo 2005 metų į Afganistaną pirmuosius karius išsiuntusi Lietuva dalyvavo dviejose misijose: kovinėje Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) ir vadovavo Goro provincijos atkūrimo grupei.
Pagrindinė pastarosios užduotis buvo padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir stabilumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti.
Kainavo milijonus
2013 metais baigus misiją ir atsakomybę už saugumą Afganistano Goro provincijoje perdavus Afganistano nacionalinėms saugumo pajėgoms, mūsų šalies Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė, kad per aštuonerius metus KAM grupės karių veiklai operacijos rajone užtikrinti skyrė 307 mln. litų (88,9 mln. eurų).
Užsienio reikalų ministerija vystomojo bendradarbiavimo projektams Afganistane nuo 2006 metų skyrė daugiau kaip 17 mln. litų (4,9 mln. eurų).
Pasitraukdama iš Goro Lietuva Afganistano nacionalinės armijos batalionui paliko 2005 metais pastatytą karinę bazę, kurios vertė su paliekama įranga dabar siekia apie 15 mln. litų (4,3 mln. eurų).
KAM tuomet skaičiavo, kad vidutiniškai kiekvienam gyventojui tai kainavo 14 litų (šiek tiek daugiau nei 4 eurus) per metus.
J.Olekas: rezultato norėjome labiau demokratiško
2006–2008 ir 2012–2016 metais krašto apsaugos ministru dirbęs socialdemokratas Juozas Olekas 15min pirmadienį sakė, jog tikrai negalima sakyti, kad ir išleisti milijonai, ir visos pastangos, kai toks finalas – perniek.
„Negalima taip sakyti, nes tuo metu, kai buvo investuojama, buvo ramiau, visiems Afganistano žmonėms buvo daugiau galimybių gauti išsilavinimą, ir ypač mergaitėms“, – teigė europarlamentaras.
Politiko teigimu, Lietuvos kariai užtikrino rimtį Goro provincijoje, šiek tiek mokė Afganistano policijos specialiąsias pajėgas palaikyti tvarką ir vystė humanitarinius projektus, be to, nemažai lėšų buvo pritraukta iš kitų donorų, pavyzdžiui, gana daug padėjo Japonija.
Rezultato norėjome labiau demokratiško, bet mes nežinome, kaip viskas vystysis.
Anot J.Oleko, dabar reikia stebėti, kaip vystysis įvykiai, ypač girdint pareiškimus, kad Talibanas yra kitoks, nei buvo prieš 20 metų.
„Pažiūrėsime, kaip pasaulio bendruomenė reaguos ir kokie bus įvykiai (...) Rezultato norėjome labiau demokratiško, bet mes nežinome, kaip viskas vystysis. Tačiau tikrai galiu paliudyti, kad tuomet, kai mes jiems talkinome, ten buvo ramybė, buvo atstatyta infrastruktūra, išsilavinimo, sveikatos sektorius vystėsi“, – sakė jis.
G.Kirkilas: buvo daugiau naudos nei praradimo
Lietuvos vadovavimas Goro provincijos atkūrimo grupei prasidėjo krašto apsaugos ministru būnant Gediminui Kirkilui.
„Buvo nemažai pastangų padėti – investuota į švietimą, į pilietinės visuomenės kūrimą. Kol kas tikiuosi, kad valdžią užėmęs Talibanas bus nuosaikesnis, nei buvo anksčiau, panašu iš jų veiksmų. Taip kad sakyti, kad visiškai perniek – tikrai taip nebuvo“, – kalbėjo buvęs ministras.
Jo teigimu, Lietuvai, tuo metu dar neskyrusiai gynybai 2 proc. BVP, buvo ypač svarbu dalyvauti taikos palaikymo misijose.
„Tai buvo grynai taikos palaikymo misija, turėjome didelę finansinę paramą iš JAV, kitų partnerių (...) Visa patirtis, mūsų specialiųjų pajėgų dalyvavimo patirtis yra Lietuvos kariuomenei labai svarbi. Tad tuo požiūriu buvo daugiau naudos negu praradimų“, – įsitikinęs G.Kirkilas.
Jo teigimu, jei naujoji valdžia elgsis nuosaikiau, nei elgėsi anksčiau, tada galima sakyti, kad tam tikras pasiekimas yra.
Jeigu tai taps radikalaus islamo judėjimo centru – kas gali būti taip pat, tada, aišku, kitoks vertinimas.
„Bet jeigu tai taps radikalaus islamo judėjimo centru – kas gali būti taip pat, tada, aišku, kitoks vertinimas“, – pabrėžė G.Kirkilas.
Statė mokyklas, mokė karius ir policiją
KAM anksčiau skelbė, kad Lietuvos vadovavimui Goro provincijos atkūrimo grupei buvo rekonstruota Čagčarano ligoninė, pastatyti vaikų namai, asfaltuotos gatvės, tvarkytas oro uostas.
Lietuvos lėšomis Goro provincijoje buvo pastatytos 22 naujos mokyklos, kuriose pradinį išsilavinimą įgijo 4,5 tūkst. vaikų, atidarytos bibliotekos, kompiuterių klasės, pastatyta provincijos prokuratūra, renovuotas Goro apeliacinis teismas.
Buvo kasami geriamojo vandens šuliniai, statomi tiltai, renovuojamos mokyklos ir mečetės, statomos mažos vandens elektrinės, finansuojamos profesinio rengimo, ūkininkavimo, švietimo programos.
Lietuvos kariai Goro provincijoje užtikrino saugumą, taip pat mokė ir konsultavo Afganistano nacionalines saugumo pajėgas – Goro provincijos karius ir policijos pareigūnus.
Nuo 2010 m. kariai parengė daugiau kaip 700 įvairaus rango Afganistano nacionalinės policijos pareigūnų ir per 1 200 Afganistano nacionalinės armijos karių.
Lietuvos vadovaujamoje provincijos atkūrimo grupėje iš viso tarnavo apie 2500 Lietuvos karių.
Žuvo Lietuvos karys
Neapsieita be žmonių aukų – 2008 metų gegužės 22 dieną per Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės stovyklos užpuolimą ir apšaudymą žuvo seržantas A.Jarmalavičius.
Karys žuvo nuo šautinio sužeidimo, kai afganai mėgino veržtis į NATO bazę, kurioje tarnavo lietuviai.
