Susitarime reglamentuojama bendra Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos priežiūra ir pasienio pareigūnų veikla; nustatytos valstybės sienos, jos ženklų ir pasienio juostos priežiūros bei valstybės sienos inventorizacijos tvarkos; nustatyta ir sienos įgaliotinių veikla, bendradarbiavimo bei pasienio incidentų nagrinėjimo ir sureguliavimo tvarkos.
„Džiaugiuosi po ilgamečio susitarimo derinimo šiandien turėdamas galimybę jį pasirašyti. Dokumento pasirašymas tiek Lietuvai, tiek Latvijai yra svarbi teisinė prielaida bendrai prižiūrėti savo valstybių sieną, dalintis ir bendromis jėgomis spręsti kylančius iššūkius, taip pat plėtoti sienos apsaugos tarnybų ir vidaus reikalų ministerijų bendradarbiavimą“, – teigė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Susitarimui įsigaliojus, per šešis mėnesius bus sudaryta Bendroji komisija, atsakinga už valstybės sienos priežiūrą vietovėje, valstybės sienos inventorizacijos organizavimą, klausimus, susijusius su valstybės sienos padėtimi, ženklinimu vietovėje ir jos priežiūra bei koordinavimu.
Lietuvoje už susitarimo įgyvendinimą atsakingos yra Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (geodeziniai ir kartografiniai darbai).
Pažymėtina, kad nuo Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybės sienos žemėlapio ir valstybės sienos aprašo patvirtinimo praėjo daugiau nei 18 metų. Per šį laikotarpį buvo atliekami tik būtini Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbai (nėra atlikta inventorizacija, neatnaujinti sienos ženklai ir t. t.).
Neformalaus vidaus reikalų ministrų susitikimo Helsinkyje metu aptartos ir visoms ES šalims aktualios temos – hibridinių grėsmių keliami iššūkiai, ES vidaus saugumo ir migracijos politikos ateities prioritetai, efektyvaus Šengeno sistemos funkcionavimo prielaidos. Lietuva pabrėžė poreikį ir toliau dėti aktyvias pastangas krizių prevencijai ir ieškoti sprendimų tvariam migracijos valdymui. ES šalys sutaria dėl poreikio stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis readmisijos srityje ir akcentuodami, kad efektyvus prieglobsčio ir grąžinimo sistemų veikimas bei ES išorės sienų valdymas yra lemiamas veiksnys tinkamam Šengeno erdvės funkcionavimui.
