Dėl karo, konfliktų ar persekiojimo tokiose valstybėse kaip Sirija, Irakas, Eritrėja, Afganistanas, 2015 metais į Europą plūstelėjus didžiuliams pabėgėlių srautams, sutarta dėl prieglobsčio prašytojų paskirstymo tarp ES valstybių narių mechanizmo.
Nauja data
2015 metais Lietuva įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius. Vėliau ši kvota buvo sumažinta iki 1077 prieglobsčio prašytojų.
Tiek jų į mūsų šalį turėjo būti perkelta iki šių metų spalio mėnesio pabaigos.
Tačiau, kaip nurodo VRM, iki dabar buvo perkelta 490 žmonių – Sirijos, Irako, Eritrėjos, Senegalo, Nigerijos, Bisau Gvinėjos piliečių ir asmenų be pilietybės.
Buvo perkelta 490 žmonių – iš Sirijos, Irako, Eritrėjos, Senegalo, Nigerijos, Bisau Gvinėjos.
Vyriausybės migracijos komisijai nusprendus, kad Lietuva solidarumo pagrindu tęsia dalyvavimo užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo programose, norima nustatyti naują minėtos kvotos įvykdymo terminą – iki 2022 metų gruodžio 31 dienos.
VRM Komunikacijos skyriaus atstovai patikslino, kad Vyriausybės nutarimo projektas yra derinimo su suinteresuotomis institucijomis stadijoje.
Taip pat su Sveikatos apsaugos ir darbo ministerija aiškinamasi dėl konkretaus termino, kuris turėtų būti numatytas nutarime.
Tikisi, kad pabėgėlių srautai nepadidės
Turkija nuo trečiadienio šiaurinėje Sirijos dalyje vykdo operaciją prieš kurdų kovotojus.
Klausiamas, ar dėl to negali padidėti pabėgėlių srautas į Europą, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad tai yra prielaidos.
„Mes tikimės, kad tas neatsitiks. Bet todėl čia tokie spėjimai kaip tik ir vyksta iš įvairių Europos ir ne tik Europos sostinių, tarptautinėse organizacijose bei raginimai Turkijai susilaikyti, nenaudoti perteklinės jėgos, ypač saugoti, kad nebūtų civilių žūčių, nes iš tikrųjų gali tie srautai ir padidėti“, – komentavo jis.
Pasak L.Linkevičiaus, Turkijos teigimu, oficialus operacijos tikslas – sudaryti saugų koridorių, kad Sirijos pabėgėliai galėtų grįžti į savo šalį.
Jis priminė, kad Turkijoje šiuo metu yra apie 3,5 mln. Sirijos pabėgėlių.
„Kai mes matome, kad kaip čia viskas klostysis sunku pasakyti, tai, žinoma, yra toks pavojus ir grėsmė, dėl ko įspėja daugelis valstybių ir ragina Turkiją atsakingai elgtis“, – apie tai, kad dėl dabar vykdomos operacijos gali padidėti pabėgėlių srautai į Europą, sakė L.Linkevičius.
Išvyko 250 pabėgėlių
Lėtą prieglobsčio prašytojų perkėlimo proceso įgyvendinimą, pasak VRM atstovų, lėmė daug objektyvių priežasčių.
„Viena svarbiausių – pradiniame etape saugumo patikrų srityje buvo bendradarbiavimo stoka. Vėlesniame etape Graikijos ir Italijos valdžios institucijos nebeteikė pasiūlymų dėl užsieniečių perkėlimų, nes šiose šalyse liko mažai užsieniečių, atitinkančių perkėlimui nustatytus kriterijus”, – aiškino jie.
Iš 490 perkeltų užsieniečių 250 išvyko iš Lietuvos.
„Pažymėtina, kad dauguma išvykusiųjų yra gavę prieglobstį Lietuvoje, todėl turi teisę tam tikram laikotarpiui vykti į kitas ES valstybes“, – teigė VRM atstovai.
Pažymėtina, kad dauguma išvykusiųjų yra gavę prieglobstį Lietuvoje, todėl turi teisę tam tikram laikotarpiui vykti į kitas ES valstybes.
Priežastys, kodėl pabėgėliai palieka šalį, esą įvairios: ekonominės, socialinės, vykstama pas artimuosius ar į valstybes, kuriose yra didesnės jų tautiečių bendruomenės, ar kalbama kalba, kurią jie moka.
Iš paramos neįmanoma išgyventi
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento advokato Lauryno Biekšos teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl dauguma pabėgėlių išvyko iš Lietuvos, yra jų socialinei integracijai skiriama nepakankama parama.
Jei per pusę metų, tarkime, sirai nesusiranda darbo ir negali savęs išlaikyti – o tai labai tikėtina, nes jie nespėja pakankamai gerai išmokti kalbos ar įgyti kvalifikacijų, tinkamų mūsų šalies darbo rinkai, – dažnai jiems tampa neįmanoma išgyventi.
„Nuo 7 mėnesio skiriamas integracijos paramos dydis vienam asmeniui būtų 122 eurai, dviems asmenims – 183 eurai, o keturiems asmenims, šeimai – tik 274,5 euro“, – pabrėžė L.Biekša.
Siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas prieglobsčio prašytojams integruotis, pasak MRU docento, pirmiausia reikia didinti paramą socialinei integracijai.
„Kartu būtų tikslinga peržiūrėti ir visas integracijos priemones, kurios dabar nėra pakankamai lanksčios ir individualizuotos pagal kiekvieno asmens situaciją bei poreikius“, – akcentavo jis.
