„Politiškai – tai dar vienas įtvirtinimas dėl Vokietijos brigados atvykimo ir viso šito projekto, kuris kelia gynybą ir atgrasymą į dar aukštesnį lygį“, – BNS dokumento pasirašymo išvakarėse sakė Lietuvos gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Pati sutartis yra dėl teisinio brigados statuso ir tam tikro patogumo paketo. Sakyčiau, kad tai yra du pagrindiniai ramsčiai“, – pridūrė jis.
Dvišaliu susitarimu Berlynui bus leidžiama Lietuvoje steigti vokiškas švietimo įstaigas, taip pat karines valgyklas ir parduotuves, kurioms bus taikomos mokestinės išimtys.
„Specializuotose Vokietijos parduotuvėse ar valgyklose, įsteigtose, pavyzdžiui, Rūdninkų poligone, jie galės turėti mokestinę išimtį“, – sakė ministras.
Lietuva taip pat įsipareigos sudaryti sąlygas atvykstantiems kariams ir civiliams gauti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau esant reikalui Vokietijos karinės pajėgos galės „steigti sveikatos priežiūros, odontologijos ir veterinarijos įstaigas“.
Dokumente apibrėžiama brigados karių bei kito personalo atvykimo ir išvykimo tvarka, galimybė patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, steigti karinį paštą, radijo stotį, vairavimo mokyklas.
Be kita ko, dvišalis susitarimas apima įdarbinimo, mokesčių ir jų išimčių, aplinkos apsaugos, muitinės procedūrų, teisėsaugos klausimus, įskaitant galimą sulaikymą ir kalinimą.
Pavyzdžiui, mokesčiai už ekonominę veiklą Lietuvoje ir būtų mokami Lietuvoje, jei tai nėra Vokietijos karinės pajėgos ar jos valstybinės institucijos, įmonės. Tuo metu mokesčiai, susiję su gyvenamąja vieta ir turtu Vokietijoje, būtų mokami Vokietijoje. Pavyzdžiui – mokestis už paveldimą turtą.
Vokietijos karinių pajėgų ir Vokietijos valstybinių įmonių įsigyjamiems materialiniams ištekliams, atsargoms, paslaugoms, įrangai ir kitam turtui, skirtiems Vokietijos karinių pajėgų poreikiams, taikomas atleidimas nuo pridėtinės vertės, akcizų ar panašių mokesčių.
Pagal susitarimą vokiečių brigados karių vaikai Lietuvoje galėtų mokytis pagal Vokietijos mokymo ir ugdymo programas vokiečių kalba. Infrastruktūrą mokykloms suteiks Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės. Jos bus atsakingos ir už galimų naujų ugdymo įstaigų vokiečiams statybas.
Dokumentą po pasirašymo dar turės ratifikuoti abiejų šalių parlamentai.
„Tokio lygio, kur reikės ratifikuoti parlamentuose, tai – vienintelė ir esminė sutartis. Bus dar tokie, sakykim, sektoriniai reglamentai, kurie iš šitos sutarties plauks. Tai skėtinė, esminė, strateginė sutartis“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Lietuva ir Vokietija brigadą yra sutarusios dislokuoti iki 2027 metų pabaigos, nors pareigūnai nuogąstauja, kad ši data gali nusikelti.
