„Už 385,6 mln. eurų bus nupirkta 88 pėstininkų kovos mašinų, pagamintų pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus reikalavimus“, – žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Pasak J.Oleko, šarvuočiai Lietuvos kariuomenėje bus eksploatuojami mažiausiai tris dešimtmečius.
„Tikiuosi, kad dar visi galėsime būti liudininkais ir pasidžiaugti šito mūsų suformuoto naujo Lietuvos kariuomenės pajėgumo pristatymu čia, Lietuvoje, ir pamatysime gal jį veikiantį tarptautinėse misijose ir operacijose, arba užtikrinantį Lietuvos saugumą, kad niekas nesikėsintų peržengti mūsų valstybės sienos“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Naujais šarvuočiais bus aprūpinti du Sausumos pajėgų batalionai Rukloje ir Alytuje – tie, kurie sudaro kariuomenės greitojo reagavimo pajėgų pagrindą.
Jis sutartį pasirašė su „Boxer“ gamintojo Vokietijos konsorciumo ARTEC ir tarptautinės ginkluotės pirkimo organizacijos OCCAR atstovais.
84 iš įsigyjamų šarvuočių bus pėstininkų kovos mašinos, likę keturi – vadovavimo šarvuočiai. Naujais šarvuočiais bus aprūpinti du Sausumos pajėgų batalionai Rukloje ir Alytuje – tie, kurie sudaro kariuomenės greitojo reagavimo pajėgų pagrindą.
Perkamos pėstininkų kovos mašinos bus apginkluotos 30 mm patranka, prieštankine ginkluote ir kulkosvaidžiais.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas sakė, kad šalies ginkluotosios pajėgos bus aprūpintos „vienomis moderniausių, pagal mūsų specialistų iškeltus reikalavimus pagamintų mašinų“.
Jis teigė, kad šiuo metu kariuomenėje naudojami šarvuočiai M113 bus perskirstyti kitiems kariuomenės daliniams.
Pirmosios keturios mašinos Lietuvą pasieks 2017 metų pabaigoje, projekto trukmė siekia iki 2021 metų.
„Kovos mašinos batalionams, kartu ir visai brigadai („Geležinis vilkas“) suteiks didesnį mobilumą, pajėgų apsaugą, ugnies galią. Galėsime ne tik pervežti karius mūšio lauke, tačiau ir efektyviai dalyvauti mūšyje naikinant šarvuotis ir nešarvuotus taikinius keturių kilometrų atstumu“, – kalbėjo generolas.
Jo teigimu, Lietuvos kariuomenei iki šarvuočių pristatymo teks paruošti infrastruktūrą jų saugojimui bei remontui, parengti mokymo ir kovinio rengimo programas.
Reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir aktyvumą Baltijos jūros regione, Lietuva nuo 2014 metų kasmet gynybos biudžetą didina maždaug trečdaliu. Kitąmet krašto apsaugai numatoma skirti 725 mln. eurų, tai sudarys apie 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto.