Kaip nurodo ministerija, šiuo žingsniu Lietuva kartu su kitomis valstybėmis kuria pagrindą nusikaltimų tyrimui, teisinės pagalbos teikimui, ekstradicijai ir nuteistųjų perdavimui tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui tarp šalių, kurios neturi sudariusios dvišalių susitarimų.
Pasak E. Dobrowolskos, šiandien ypač svarbu užkardyti tarptautinių nusikaltėlių slapstymąsi ir nebaudžiamumą, ypač už Europos Sąjungos ribų. Ši konvencija sukurs teisines prielaidas valstybėmis ne tik gauti pagalbą baudžiamajame procese dėl Romos Statute apibrėžtų nusikaltimų, bet ją bus galima taikyti ir kitiems Konvencijos prieduose nurodytiems nusikaltimams, pavyzdžiui agresijos nusikaltimui.
„Šis bendradarbiavimo įrankis padės valstybėms sklandžiai, operatyviai įgyvendinti teisingumą. Iki šiol nebuvo į pagrindinius tarptautinius nusikaltimus orientuotos vienos tarptautinės sutarties, nustatančios ne tik kriminalizavimo, jurisdikcijos taisykles, bet ir aiškius valstybių bendradarbiavimo mechanizmus atliekamuose tyrimuose. Kuo daugiau valstybių prisijungs prie šios konvencijos, tuo bus didesnė jos pridėtinė vertė“, – sakė E. Dobrowolska.
Konvencija apibrėžia aiškų teisinės pagalbos teikimo, ekstradicijos ir nuteistųjų perdavimo tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui dėl nurodytų nusikaltimų pagrindą.
Be to, Konvencijoje yra atskiras skyrius nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų apsaugai, nukentėjusiųjų teisėms, įskaitant jų teisę į žalos atlyginimą.
Iniciatyva sudaryti tokio tipo tarptautinę sutartį gimė 2011 metais, Argentinai, Belgijai, Mongolijai, Nyderlandams, Senegalui ir Slovėnijai pateikus „Savitarpio teisinės pagalbos iniciatyvą“. Konvencijos poreikis kilo argumentuojant, kad esamas teisinis reguliavimas tarptautinėse sutartyse yra fragmentuotas bei nepakankamas tam, kad pagrindinių tarptautinių nusikaltimų nacionaliniai tyrimai būtų vykdomi sklandžiai.
Lietuva oficialiai išreiškė palaikymą tokios tarptautinės sutarties inicijavimui 2013 metais.
Konvencija buvo vienbalsiai priimta 2023 metų gegužės 15 – 26 dienomis Liublianoje vykusioje diplomatinėje konferencijoje, kurioje dalyvavo 68 valstybės.