Lietuvos delegacija, kuriai vadovauja teisingumo viceministras Saulius Stripeika, atsakymus Jungtinių Tautų Komitetui prieš kankinimą viešai pateiks antradienio popietę, skelbiama darbotvarkėje.
Lietuva taip pat turėtų pateikti informaciją apie situaciją Lietuvos policijos areštinėse ir įkalinimo įstaigose, kovą su prekyba žmonėmis, pastangas įveikti smurtą artimoje aplinkoje.
Lietuvos Generalinė prokuratūra vasario mėnesį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl spėjimų, kad Lietuvoje įkurtame slaptame amerikiečių centre 2004-2006 metais galėjo būti kalinamas Saudo Arabijos pilietis.
Prokuratūra anksčiau buvo atmetusi nevyriausybinių organizacijų prašymus atlikti tyrimą, bet Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad prokuroras priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą.
Žmogaus teisių gynimo organizacija „Redress“ praeitą rudenį pareiškė, jog „labai tikėtina“, kad 2003 metais Pakistane sulaikytas Saudo Arabijos pilietis M.al – Hawsawis, kuriam dabar gresia mirties bausmė, buvo kalinamas Lietuvoje.
Nevyriausybinių organizacijų teigimu, vyras į Gvantanamo bazę pateko 2003-ųjų rugsėjį su dar mažiausiai trimis įtariamaisiais, o 2004 metų kovą buvo išgabentas į Maroką. Lietuva kaip tolesnė maršruto vieta išskirta įvertinus skrydžių duomenis, spėjamą kitų įtariamųjų judėjimą.
Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su JAV Centrinės žvalgybos valdyba ( CŽV) siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.
Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau jį nutraukė, pareiškusi, jog negavo duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos CŽV kaliniams laikyti.
Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas.