Už rezoliucijos priėmimą balsavo 90 parlamentarų, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 3 Seimo nariai – frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai Rimas Andrikis, Juozas Imbrasas ir Vytautas Kamblevičius.
Priimta rezoliucija Seimas pabrėžia dvišalio bei regioninio bendradarbiavimo su Lenkija svarbą, akcentuoja, jog strateginė šalių partnerystė su JAV yra Šiaurės-Baltijos ir Vidurio Europos valstybių saugumo garantas.
Rezoliucija Lenkija kviečiama tęsti energetinių projektų „LitPol Link“ ir GIPL su Lietuva įgyvendinimą, siekiant Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais ir užtikrinant didesnį dujų tiekimo saugumą bei konkurenciją regiono dujų rinkoje ir Baltijos šalių kaip nuo Europos atsietų „energetinių salų“ problemos galutinio sprendimo.
Kaimynė taip pat kviečiama labiau įsitraukti ir toliau kartu dirbti, kad „Rail Baltica“, kuris yra visų Baltijos šalių strateginis infrastruktūros projektas, būtų sklandžiai įgyvendintas.
Priimtu teisės aktu Seimas ragina Lenkiją palaikyti tarptautines Lietuvos iniciatyvas nukreiptas prieš nesaugios Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės statybas, pabrėždamas, kad energetinio saugumo trūkumas yra esminis veiksnys išlaikantis Europos regioną Rusijos įtakos sferoje.
Lenkijos vadovybei kartu su regiono partneriais Seimas siūlo Europos Sąjungoje formuluoti Rytų partnerystės politikos viziją.
Rezoliucija Seimas skatina Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą tarptautiniu lygiu siekiant įvertinti komunizmo ir nacionalsocializmo nusikaltimus.
Įvertindamas Rusijos veiksmus po Lenkijos prezidentinio lėktuvo katastrofos 2010 metais ir atsisakymą grąžinti lėktuvo nuolaužas Lenkijai, Seimas ragina Rusijos Federaciją visapusiškai bendradarbiauti su Lenkijos Respublikos kompetentingomis institucijomis atliekant atnaujintą lėktuvo katastrofos tyrimą.
