Konferenciją lydėjo ne vienas susitarimas, tarp jų taipogi – ir susitarimai sumažinti išmetamo metano kiekį bent trečdaliu bei atsisakyti vidaus degimo variklio automobilių iki 2040 metų.
Dėmesys metano mažinimui ir JAV Prezidento Joe Bideno kalbose
Šeštojoje IPCC ataskaitoje skyrus daugiau dėmesio metanui, ir Glazge tai buvo viena dažniausiai minimų medžiagų, net Joe Bideno kalbose. Pasak mokslininkų, metanas yra iki 33 kartų agresyvesnis už anglies dioksidą. Aplinkosaugos agentūra (EPA) pateikė agresyvius pasiūlymus dėl naftos ir dujų nuotekių likvidavimo. Metano iniciatyvos prisidės prie įsipareigojimo iki 2030 m. perpus sumažinti vidaus išmetamų teršalų kiekį ir iki amžiaus vidurio pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį. Pasiūlymais taip pat bus skatinamas JAV ir Europos Sąjungos pasaulinis metano įsipareigojimas – paktas iki dešimtmečio pabaigos sumažinti metano emisiją 30 proc.
Kaip atrodys metanui neutralus žemės ūkis?
COP26 Jungtinių Tautų konferencijoje didelis dėmesys buvo skiriamas žemės ūkui. Tikslas vienas – neutralus žemės ūkis metano dujoms. Kaip neutrali gyvulininkystė palies su šia ūkio šaka dirbančius ūkininkus? Galvijai yra viena iš metano išmetančių ir šiltanamio efektą sukeliančių dujų gamintojų. Siekiai iki 30 proc. sumažinti išmetamą metano kiekį palies kiekvieną vartotoją ir privers keisti valgymo įpročius.
Prie nulinės taršos deklaracijos neprisijungė Vokietija ir Japonija, ar „VW “ ir „Toyota“?
Lietuvai prisijungti prie nulinės taršos automobilių deklaracijos tarsi nieko nekainuoja – ji nerizikuoja savo pramone ir atrodo solidžiai tarptautinėje plotmėje. Tačiau prie šios deklaracijos neprisijungė dvi vienos didžiausių automobilių gamintojų pasaulyje Vokietija ir Japonija. Tačiau klausimas vienas, galbūt neprisijungė „VW“ ir „Toyota“?
Nacionalinė klimato kaitos darbotvarkė tarsi persidengia su deklaracijos tikslais per ateinančius 15-20 metų uždrausti prekybą taršą sukuriančiais automobiliais. Kokios mūsų šalies perspektyvos, kiek realu Lietuvoje nebeprekiauti taršą sukeliančiais automobiliais vėliausiai iki 2040-ųjų? Lietuvos žmonės žiūri transporto priemonės praktiškumą ir prestižą, ir ar tai nėra grėsmė, kad būsime naudotų automobilių su vidaus degimo varikliais kraštas ir po 2040 m.? Ir tai nėra vien politinės darbotvarkės iššūkis – tai ir kultūrinis iššūkis.
Gruodžio 8 d. nuo 18 val. gyvai Paviljone, Pylimo g. 21B, Vilniuje, šiais klausimais renginyje “Lietuva – klimatui neutrali šalis. Ar mes tai galime?“ išsamiau diskutuos verslo, nevyriausybinio ir viešojo sektoriaus atstovai.
Registracija vyksta čia.
Renginį organizuoja World Economic Forum Global Shapers Vilnius, GovTech LAB Lithuania, MITA – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Lietuvos atsakingo verslo asociacija LAVA ir Žaliosios politikos institutas.