„Į Rusijos Federacijos generalinę prokuratūrą kreiptasi su prašymais, kad nurodytiems asmenims būtų įteiktos teismo nutartys dėl jų pripažinimo įtariamaisiais, išaiškintos jų, kaip įtariamųjų, teisės bei pasiūlyta duoti parodymus apie įtarimo esmę dalyvaujant gynėjui“, – sako Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Krušna.
Medininkų byloje yra priimtos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys dėl užsienio valstybės piliečių pripažinimo įtariamaisiais pagal Baudžiamojo kodekso 100-ąjį straipsnį (tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis). Už šią nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato, kad tokiam nusikaltimui nėra senaties. Ši veika priskiriama nusikaltimams žmoniškumui.
1991 m. liepos 30 d. Česlavas Mlynikas, dirbdamas SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos ypatingos paskirties milicijos būrio vadu, subūrė organizuotą grupę. Veikdamas kartu su SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos ypatingos paskirties milicijos būrio milicininkais Andrejumi Laktionovovu, Aleksandru Ryžovu ir Konstantinu Michailovu (ankstesnė pavardė Konstantinas Nikulinas) vadovavo organizuotos grupės nariams, nužudžiusiems septynis Lietuvos Respublikos Medininkų muitinės posto policijos ir muitinės pareigūnus ir padariusiems sunkus kūno sužalojimas vienam muitinės pareigūnui.
