„Tie, kurie tikrai nori atvykti į Lietuvą ir deda pastangas, turi susirinkę dokumentus, tai dažniausiai yra trečioji karta, tą galimybę turi, bet yra kitos sąlygos, kurios jiems trukdo – įsidarbinti nemokant lietuvių kalbos, yra beveik neįmanoma, o žmonės, baigę aukštuosius mokslus ne Lietuvoje, turi problemą, kad jų diplomai būtų pripažinti. Bet tie vaikai, kurie mokosi lietuvių namuose ir kurių gal jau pavardės visai neskamba lietuviškai, – jie tai tikrai turi geras sąlygas įsitvirtinti Lietuvoje, nes jie išmoksta lietuvių kalbą ir integruojasi“, – LRT radijui sakė Teresė Birutė Burauskaitė.
1941 metų birželio 14–18 dienomis iš Lietuvos į Sovietų Sąjungą buvo išvežta apie 18 tūkst. žmonių. Daugiausia jų išvežta į Altajaus kraštą, kiti – į Komijos, Tomsko, Novosibirsko sritį, Kazachstaną ir Krasnojarsko kraštą. Po metų beveik pusė lietuvių iš Altajaus krašto buvo išvežti į Jakutijos šiaurę prie Laptevų jūros.
