„Kalbėtume su sąjungininkais ir su partneriais, kaip tai atrodo, ir su Ukraina kalbėtume, kaip tai atrodo. Priminsiu, kad po Paryžiaus viršūnių susitikimo, kai prezidentas Macronas (Emmanuelis Macronas – BNS), pasikvietęs taip pat ir Lietuvos prezidentą, kalbėjosi apie iniciatyvą savo karinį dalyvavimą išplėsti Ukrainoje įvairiomis formomis, tai Lietuva neatmetė tos galimybės“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
K.Budrio teigimu, Lietuva yra saugumo regione davėja: prie saugumo užtikrinimo prisideda ne tik diplomatinėmis, bet ir kitomis priemonėmis.
„Lygiai taip pat ir dabar reikia kalbėtis, kas tai būtų, kaip tai atrodytų, atsispiriant nuo pozicijos, kuri yra labai aiški, konkreti, taip pat ir JAV administracijai būsimai siunčiama, – Lietuva yra ir saugumo regione davėja, ne vien tik gavėja. (...) Prisidedame aktyviai ne tik diplomatinėmis priemonėmis, bet ir kitomis priemonėmis prie saugumo užtikrinimo. Bus toks klausimas – neabejoju, kad Lietuvos vėliava ten bus“, – pabrėžė ministras.
BNS antradienį rašė, kad ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė pirmadienį su Prancūzijos vadovu E.Makronu aptarė Vakarų karinių kontingentų dislokavimo Ukrainoje idėją, ukrainiečių karių mokymą.
E.Macronas jau anksčiau yra užsiminęs, kad neatmeta galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą, jei Rusijos pajėgos pralaužtų Ukrainos fronto liniją ir Kyjivas pateiktų tokį prašymą.
Praėjusį mėnesį lankydamasis Varšuvoje jis ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas aptarė galimybę dislokuoti taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje, jei būtų sudarytas susitarimas, kuriuo būtų užbaigta beveik trejus metus trunkanti Rusijos plataus masto invazija.
