Tokią poziciją P.Cromwellas išsakė portalo charter97.org paprašytas pakomentuoti Švedijos prokurorų sprendimą Lietuvos prašymu pradėti tyrimą dėl skrydžio, kurio metu neturint leidimo buvo kirsta tarpvalstybinė siena.
„Akivaizdu, kad Lietuvos valdžia nenori aiškintis šios bylos. Ji pakankamai sudėtinga ir Lietuvoje nežino, ką su ja daryti“, – cituojamas „Studio Total“ vadovas.
Jis teigė nebijantis teisinio persekiojimo.
„Mūsų pažeidimas, jei jis ir buvo, yra nereikšmingas. Mes paprasčiausiai turime palaukti ir pažiūrėti, kas bus“, – teigė P.Cromwellas.
Pasak jos, viena iš priežasčių, kodėl Švedijos prokuratūra pradėjo tyrimą, gali būti oficialiojo Stokholmo noras nuraminti Baltarusiją ir pasiekti, kad į Minską būtų sugrąžintas švedų ambasadorius.
„Tai visiškai įmanoma. Anksčiau ar vėliau, Švedijos ambasada sugrįš į Baltarusiją. Mes visi tikimės, kad tai įvyks po A.Lukašenkos pasitraukimo ir kuo greičiau“, – sakė vienas iš skandalingo skrydžio organizatorių.
Antradienį Švedijos dienraštis „Svenska Dagbladet“ pranešė, kad Švedijos prokuratūra nusprendė pradėti tyrimą dėl incidento, kai vasarą švedų aktyvistai įskrido iš Lietuvos į Baltarusiją ir išmetė ten šimtus pliušinių meškiukų su šūkiais už žodžio laisvę.
Perimti baudžiamąjį persekiojimą Švedijos paprašė Lietuvos Generalinė prokuratūra.
„Viena iš priežasčių yra ta, kad mums šią bylą tirti parankiau, jie neturi jokių galimybių jos toliau tirti Lietuvoje“, – sakė prokurorė Karolin Lundberg.
Lietuvos Teisingumo ministerija sausio mėnesį išsiuntė Švedijai prašymą perimti baudžiamąjį persekiojimą dėl neteisėto sienos kirtimo.
Lietuvos prokuroras įtariamaisiais pripažino du asmenis – Švedijoje gyvenančius lėktuvo pilotus.
Lietuvos Generalinė prokuratūra tikina, kad Lietuvoje atlikti visi galimi baudžiamojo proceso veiksmai, o tolesnis baudžiamasis persekiojimas galimas tik Švedijoje.
Anot Generalinės prokuratūros, tyrimo metu nustatyta, jog liepos 4 dieną lengvasis lėktuvas „Jodel“ su Švedijos registracijos numeriu, pažeisdamas tarptautinių skrydžių taisykles, neturint reikalingų dokumentų ir leidimo kirsti valstybės sieną, išskrido iš Lietuvos į Baltarusiją, o vėliau sugrįžo į Lietuvą.
Švedų akcija tapo žinoma „pliušinio desanto“ pavadinimu, dėl jos buvo atleisti iš pareigų Baltarusijos priešlėktuvinės gynybos ir valstybinės pasienio tarnybos vadovai.
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ne kartą ragino Lietuvą ištirti šį įvykį.
